Iš gastrolių Ispanijoje sugrįžo Valstybinio jaunimo teatro trupė, mažiems ir dideliems tautiečiams vaidinusi Alberto Vidžiūno režisuotą spektaklį pagal Vytauto V.Landsbergio pasaką „Arklio Dominyko meilė”
Jaunimo teatro šešių žmonių trupė gegužės 17-22 dienomis lankėsi Ispanijos Karalystėje. Aktoriai Valensijos provincijos Grandijos mieste bei Andalūzijos provincijos San Isidro miestelyje vaidino išeivijos žiūrovams. Mažieji dar sulaukė ir dovanų – lietuviškų knygelių.
Tautiečių kvietimas
„Vaidinti į Ispaniją išvykome Almerijos lietuvių bendruomenės kvietimu. Praėjusiais metais netikėtai Vilniuje sutikau aktyvią entuziastę Jurgitą Reičiūnaitę-Teišerskienę – ji ieškojo profesionalaus kolektyvo, kurį galėtų pakviesti gastrolių į Ispaniją, – LŽ pasakojo šių gastrolių vadovė, teatro vyriausioji administratorė Valdė Griniukienė. – Tąkart pasiūliau iš Ispanijos atvykusiai moteriai pažiūrėti spektakliuką „Arklio Dominyko meilė”. Poetiška pasakaitė sudomino viešnią, ir mes pradėjo rengtis gastrolėms.”
Kolektyvas, apsigyvenęs viename Viduržemio jūros kurorte, vaidinti keliavo į Grandiją, kuri pagal dydį prilygsta Panevėžiui, ir kiek mažesnį San Isidro miestelį. Pasak V.Griniukienės, spektakliams išnuomotos naujos, kultūriniams renginiams skirtos erdvės nustebino savo paprastumu – neturėjo nei prožektorių, nei kitos teatro įrangos. Tad visus būtinus dalykus teko nuomotis, nes teatralai buvo pasiryžę parodyti tikrą vaidinimą – tokį, kokio mažieji Ispanijos lietuviukai dar nebuvo matę, kokio išsiilgę jų tėvai.
Marga publika
Pasak V.Griniukienės, spektaklių žiūrėti susirinko gausi ir labai įvairi auditorija. Tarp Grandijos publikos buvo ir aštuonių mėnesių vaikelis, o San Isidro mieste nuotaikingą V.V.Landsbergio pasakaitę stebėjo ir šešiolikmečiai lietuvaičiai, ir solidūs ispanai, kuriuos į teatrą atsitempė jų lietuvės žmonos.
„Lietuvių Ispanijoje be proto daug, – dalijosi įspūdžiais
V.Griniukienė. – Tik atvykusieji kaip pašėlę dirba, o kai prasigyvena, susirūpina ir kultūra. Jie ne tik ilgisi lietuvių meno ar kalbos, bet ir patys steigia lietuviškas mokyklėles ten gimusiems savo vaikams, kviečia gastrolių Lietuvos muzikos ir teatro kolektyvus.”
Visą trupę sujaudino ir specialiai išleisti žaismingi bilietai į spektaklį, ir „Arklio Dominyko meilės” afiša, kurią pamatė lietuvės atidarytoje kavinėje, ir nuoširdus tautiečių dėmesys, Lietuvos kultūros, švietimo ir informacijos centro Almerijoje prezidentės Reginos Gelūnienės rūpinimasis.
Kur aš esu?
Ar viską spektaklyje apie arklį Dominyką, jo kelionę į Afriką, sugrįžimą pas gražią, mylimą ir šiek tiek aikštingą Lietuvos pievų gėlę – Rugiagėlę – suprato mažieji žiūrovai?
„Visi labai susikaupę, įdėmiai gaudydami kiekvieną žodį klausėsi mano kuriamų personažų ir Gedimino Storpirščio, įsijautusio į Arklio Dominyko vaidmenį, tekstų, – pasakojo aktorė Neringa Varnelytė. – Ir vaikai, ir jų tėvai tiesiog sugėrė tekstą. Tiesa, mažieji kartais paklausdavo tėvų, ką reiškia vienas kitas jiems dar negirdėtas žodis. Suaugusieji net perdėm rimtai reagavo į Arklio kelionės Afrikon ir sugrįžimo temą.”
„Ypač įsiminė žiūrovų reakcija į Dominyko, sugrįžusio iš Afrikos, klausimą: „Kur aš esu?” – prisiminė V.Griniukienė. – Lietuvoje vaikai audringai reaguodami šaukia: „Lietuvoje!”, o Ispanijos lietuvaičiai tylėjo, nes nežinojo, ką atsakyti. Kai kurie tėvai vėliau prisipažino, kad jiems toje spektaklio vietoje stipriai suspaudė širdį. Daugelis pamanė, jog apie Afriką, kuri netoli nuo mūsų aplankytos pietinės Ispanijos pakrantės, specialiai tik per šias gastroles kalbama…”
Buvo karšta
Aktoriai N.Varnelytė ir G.Storpirštis po abiejų spektaklių sulaukė daug vaikų dėmesio. Mažieji žiūrovai lipo į sceną, prašė autografų į jiems dovanotas knygeles, ant programėlių ar net bilietų. G.Storpirštis buvo taip sujaudintas, kad baigęs vaidinti dar padainuodavo savo kūrybos dainų. Juolab jog ir spektaklyje, kuriam pats parašė muziką, gyvai gitara pritardamas dainuoja.
„Buvo labai karšta – tiesiog pirtis, – prisiminė N.Varnelytė. – Kaitino ir emocijos, ir vilnoniai drabužiai, veltiniai. Juk spektaklis numatytas Lietuvos klimatui.”
Tai jau antrosios Jaunimo teatro trupės gastrolės pas užsienio lietuvius. Praėjusiais metais ji keliavo už Atlanto, pas vaikus, gyvenančius Jungtinėse Amerikos Valstijose.