Šiemet minėtinas mažai žinomas, bet įdomus ir svarbus Klaipėdos kraštui įvykis. 1922-ųjų pavasarį uostamiestyje, dar valdant prancūzams, buvo įkurtas pirmas šalyje automobilių klubas.
Klaipėdiečio istoriko Juliaus Žuko duomenimis, tai buvo Klaipėdos krašto automobilių vairuotojų susivienijimas (Kraftfahrer Vereinigung des Memelgebiets e. V. Memel), kuris 1924 metų liepos 23 dieną pasivadino Klaipėdos automobilių vairuotojų draugija (Kraftfahrer Verein Memel e. V).
Šios organizacijos nariai propagavo automobilį, kuris karo nuniokotose Baltijos šalyse, ypač Lietuvoje, buvo suvokiamas vis dar kaip technikos naujovė. Visuomeninio susibūrimo pagal interesus idėją klaipėdiečiai, pirklių miesto gyventojai, matyt, atsivežė iš Hamburgo ar Berlyno, kur veikę „karališkieji” automobilių klubai.
Anksčiau negu Kaune
Įdomu tai, kad panaši visuomeninė organizacija tuometinėje Lietuvos sostinėje pradėjo veikti žymiai vėliau – tik 1925 metais. Tada Kaune grupė steigėjų, tarp kurių buvo dainininkas Kipras Petrauskas ir generolas Silvestras Žukauskas, įkūrė Lietuvos automobilių klubą. Jo įstatai įregistruoti 1926 m. kovo 20 d.
Atsižvelgiant į šalies politines ir teisines realijas, uostamiesčio automobilių entuziastams teko dar kartą keisti savo organizacijos pavadinimą.
1925 metais, rugsėjo 12-ąją, įregistruotas Klaipėdos krašto automobilių ir motorračių klubas (Memellaendischer Automobil und Motorrad Club). Šis klubas rengė lenktynes (pavyzdžiui, 1927 m. rugpjūčio 14 d. Gindulių-Nemirsetos plente vyko automobilių ir motociklų išbandymas), parodas, kasmetinius pobūvius Klaipėdos viešbučiuose ir restoranuose.
Šis klubas veikė iki pat II pasaulinio karo. J. Žukas rašo: „Klaipėdos kraštas naudojosi plačia autonomija. Todėl šiam klubui 1931 m. buvo suteikta teisė išduoti krašto gyventojams „tarptautinių automobilių susisiekimo liudijimus”, apeinant tuometinę sostinę – Kauną”.
Istorikui pavyko nustatyti ir tuometinio klubo buveinės adresą bei valdybos narių pavardes. 1931 m. klubas buvo įsikūręs Perkasų gatvėje 7 (Grabenstrasse, dabar – Sukilėlių g.). Pastatas neišliko.
Klubo valdybos pirmininkas – Richardas Vilkė, savivaldybės įmonių direktorius, valdybos nariai buvo broliai Erichas ir Evaldas Preikšaičiai, automobilių dirbtuvės ir autosalono savininkai, pirklys Robertas Dipelis, prekybininkas Otas Ciokė, pirkliai Ernis Paulas ir Kurtas Ulrichas (pastarasis – klubo kasininkas), mokytojas Paulius Štokas, banko valdininkas Richardas Rotas.
Daug kas išvežta į Vakarus
Po Antrojo pasaulinio karo susidomėjimas automobilių technika, kurį buvo jau suvokiama ne kaip transporto priemonė, atgijo tik 7-ojo dešimtmečio pabaigoje, kai keletas klaipėdiečių įsigijo senas vokiškas mašinas.
Atskiro senovinių automobilių klubo Klaipėdoje tarybiniais laikais nebuvo – nuo 8-ojo dešimtmečio pradžios iki maždaug 1990 metų uostamiestyje veikė būrelis antikvarinės technikos mėgėjų, priklausęs tuometiniam Kauno senovinių automobilių klubui.
Šis būrelis oficialiai nebuvo įregistruotas Klaipėdoje. Jo nariai turėjo apie 15 prieškario automobilių ir motociklų, kurių didžioji dalis po 1990 metų buvo parduota į Vakarų Europą. Nuo tų laikų Klaipėdoje liko tik trys automobiliai – 1939 metų laidos „Opel Admiral” bei „Mercedes 170” ir 1943 m. GAZ-67B.
Tikrasis meilės senajai technikai atgimimas prasidėjo tik po gero dešimtmečio, kai grupė senovinių automobilių žinovų Klaipėdoje susirūpino techninio paveldo likimu.
Iki to laiko kasmet senoviškų automobilių mieste mažėjo – kas nebuvo išvežta į užsienį, atsidūrė metalo laužo supirktuvėse. Tad senųjų automobilių mėgėjai susidūrė su paradoksalia situacija – kai neliko tarpukario mašinų, mėgėjai pradėjo rinkti XX amžiaus 6-8-ojo dešimtmečių techniką: ZIM, „Pobeda”, GAZ-21 „Volga”, „Moskvič-400”, bei gabenti senovinius automobilius iš kitų Europos Sąjungos šalių ir JAV.
Prieš 7 metais pagalvota apie įdomios technikos klubo kūrimą uostamiestyje bei tarpukario tradicijų pratęsimą. 2001 metų balandžio 5 d. Klaipėdos apskrities viršininko administracijoje buvo patvirtinti senovinių automobilių ir motociklų klubo „Diližanas” įstatai. Klubo nariai kasmet organizuoja renginius, kuriose dalyvauja įvairi senovinė technika.