Ar gali drugelis susprogdinti raketą?

Artėja laikas, kai be kompiuterio neapsieis nė vienos profesijos darbuotojas. Ta „protinga mašina” , daranti daugybę operacijų, susijusi ne tik su ekonomika, bet ir su žmogaus sveikata, net gyvybe. Kompiuterių klaidos žmonijai kainuoja labai brangiai.

Neseniai Amerikos žurnalas „Vired” išspausdino mokslinį straipsnį apie 10 pačių pavojingiausių kompiuterio klaidų žmonijos istorijoje.

Vabzdys kompiuteryje

Kompiuterine kalba žodis „bag” reiškia „klaidą, sutrikimą kompiuterio programoje”, o „debaging” – tos klaidos šalinimas.

Tie terminai, atsiradę atsitiktinai, kompiuterinėje veikloje tapo tarptautiniai.

Šiuos terminus į kompiuterijos žodyną įvedė Greisė Miurėj – kaip ją „pakrikštijo” amžininkai – „programavimo močiutė”.

Ta moteris mokslininkė rašė programas pirmiesiems JAV kariniams kompiuteriams.

Kartą į kompanijos „Mark-2” , kurią aptarnavo Greisė, patalpas įskrido drugelis, įlindo į kompiuterį, ir šis nustojo veikęs.

Programuotojai puolė ieškoti to „piktybiško vabzdžio”.

„Kai pas mus užėjo karininkas sužinoti, kuo mes užsiimame, – vėliau rašė Greisė Miurėj,- mes pasakėme, jog valome iš kompiuterio vabzdžius.

„Bag” terminas vėliau taip prigijo, kad taip ir liko įvardytas kompiuterio kenkėjas.”

Nuo to laiko buvo nustatyta ir ištaisyta daug kompiuterio pakenkimų – „bagų”.

Kai kurie buvo nedideli. Tačiau dalis jų padarė didžiulius nuostolius pasaulio ekonomikai, taip pat žmonių sveikatai, net nusinešė ne vieno žmogaus gyvybę.

Pirmosios katastrofos

Pati pirmoji katastrofa įvyko 1962 metų liepos 28 dieną, kai į Venerą buvo pasiųstas kosminis aparatas „Mariner-1”.

Dėl techninių sutrikimų jis prarado ryšį su Žeme ir perėjo į automatinio pilotavimo sistemą, į kurio programą buvo įsibrovęs vienas „bagas”.

Dėl jo navigacijos sistemos programos vienoje formulėje atsirado kitas simbolis.

To pakako, kad aparatas „Mariner-1” pasuktų visai į kitą pusę ir jį teko susprogdinti virš Atlanto.

Tragiška istorija dėl kompiuterio klaidos ištiko 1982 metais SSSR: Transsibiro vamzdyne įvyko didžiulės jėgos sprogimas, pareikalavęs žmonių aukų.

Priežastis – po kelių mėnesių darbo kompiuterinė programa vamzdyne netikėtai padidino slėgį.

Vėliau buvo pasklidęs gandas, kad tą avariją „užprogramavusi” Amerikos žvalgyba (iš ten buvo perkamos programos).

Sprogimas starto metu

1988 metais „išsirito” pirmasis „kompiuterių kirminas” – vienas nemaloniausių virusų.

Mažiau nei per parą jis užkrėtė 6000 kompiuterių, padarydamas didžiulių nuostolių pasaulio ekonomikai. Tas virusas kainavo milijardus dolerių.

1988 – 96 metais įvairiose šifravimo sistemose buvo naudojamas atsitiktinių skaičių generatorius „Kerber”. Buvo manoma, kad generatorius „raktus” įvairioms šifruotėms rinks iš milijardinių jų skaičių. Tačiau jis juos rinko tik iš mažo variantų kiekio. Taip bet kuris vartotojas galėjo įsibrauti į kompiuterį su „Kerber” generatoriumi. Tai vėl pridarė daug nemalonumų.

1990 metų sausio 15 dieną dėl programinės klaidos milijonai Niujorko telefono abonentų liko be ryšio. Net 9 valandas inžinieriai šalino sutrikimus. Vėliau kompanija buvo užversta teismo ieškiniais – vartotojai reikalavo atlyginti nuostolius.

Pats brangiausias kenkėjas

Tačiau pati brangiausia klaidos kaina teko plačiai žinomai kompanijai „Intel”, 1993 metais išleidusiai naują procesorių „Intel”. Didelei vartotojų nuostabai paaiškėjo, kad jis „nemoka” dalyti smulkių skaičių (paklaida buvo 0,006 proc.).

Firma pareiškė sutinkanti keisti šiuos procesorius, jei vartotojas įrodys, kad jo darbe tikrai reikalingas toks tikslus skaičiavimas.

Tačiau daugybė priteistų ieškinių privertė kompaniją sutikti keisti procesorius visiems norintiems.

Klaida „Intel” kompanijai atsiėjo 475 milijonus dolerių!

„Arian-5” sprogimas

1996 metų birželio 4 dieną sprogo startuodama raketa nešėja „Arian-5”, kurią keletą metų kūrė geriausi Europos specialistai.

Kainavo ji didžiules sumas: vien mokslinės įrangos joje buvo už 500 milijonų dolerių.

Sprogimas įvyko, sustojus abiem procesoriams, atsakingiems už raketos skridimą.

O sustojo jie dėl kompiuterio klaidos navigacijos sistemoje.

Klaidos „šlavė” žmonių gyvybes

1985-87 metais JAV mirė keletas žmonių, gydytų spinduline terapija medicinos centre. Tam buvo naudotas šiuolaikiškas aparatas. Tačiau dėl kompiuterio klaidos jis vietoje silpno spinduliavimo pacientams pasiuntė mirtiną spindulių dozę.

Toks apmaudus analogiškas įvykis buvo ir 2000 metais Panamos nacionaliniame onkologijos institute. Tik tąsyk kaltinti dėl klaidos vien kompiuterio programą jau nebuvo galima, nes jai „suklysti” padėjo patys medikai.

Naujo radioaktyvaus spinduliavimo aparato programa medikams leido kompiuterio ekrane nupiešti apsauginių švino skydų, saugojančių paciento kūną nuo radiacijos išsidėstymą. Programoje buvo žinios apie keturis skydus, bet medikai sumanė manipuliuoti penkiais ir padarė jų išdėstyme klaidą.

Taip jie mėgino „apgauti” programą, bet skaudžiai apsigavo patys ir pakenkė savo pacientams: aparatas pradėjo siųsti dvigubą spindulių dozę. Dėl tokio perdozavimo mirė 8 pacientai ir dar mažiausiai 20 susirgo spinduline liga.

Gydytojai už savo „išradimą” buvo nuteisti kaip už nužudymą – daugeliu nelaisvės metų.

Mokslininkų nuomonės

Pesimistai tvirtina, kad ateityje, kai kompiuteriams bus pavesta dauguma žmogiškųjų reikalų, kai jie ištisai vadovaus mūsų gyvenimui, ir klaidos taps kur kas baisesnės.

Juk jau dabar viena vienintelė kompiuterio klaida gali sukelti pasaulinį karą.

Tačiau optimistai įsitikinę, kad žmogus visada bus pajėgus valdyti savo rankomis sukurtą „protingąją mašiną” – kompiuterį.