„Labo ryto” vedėjo Modesto Naudžiaus eteryje nematyti jau senokai. Vietoj jo Lietuvą rytais žadina nauja vedėja Živilė Vaškytė.
Iki šiol Lietuvos televizijos rytinę laidą „Labas rytas” pasikeisdami vedė mergina ir vaikinas. Pasitraukus iš vedėjų M.Naudžiui tinkamo vaikino rasti nepavyko. Lavijai Šurnaitei buvo surasta kolegė.
25 metų Živilė Vaškytė – televizijoje ne naujokė. Į „Labo ryto” kėdę ji atsisėdo palikusi Henriko Vaitiekūno laidą „Būna ir geriau”. Dar Ž.Vaškytei teko rengti reportažus laidoms „Dviguba teisybė”, „Požiūris”, „Ryto ratas”, „Moterų laimė” ir „Be tabu”.
– Kelintą valandą tenka keltis? Ar pasikeitė jūsų dienos ritmas?
– Keliuosi 4 valandą ryto. Jei nueinu anksčiau, tai nebūna taip ir sunku. Žinoma, nesikeliu su didžiuliu džiaugsmu. Man lygiai tokia pati kančia anksčiau buvo keltis ir septintą valandą.
Rytais mane žadina mobiliojo telefono žadintuvas. Pasidedu telefoną specialiai ant komodos, kad reikėtų išlipus iš lovos prieiti, ir jokio „snausti” nebenuspaudžiu. Jei telefoną pasidėčiau prie lovos, tai gal išjungčiau žadintuvą ir toliau miegočiau. Džiaugiuosi, kad neteko laidos pramiegoti.
– Kaip pripratote prie ritmo? Ar vakarais nebūnate apsnūdusi?
– Atrodo, jau apsipratau. Iš pradžių tikrai buvo labai sunku. Grįždavau namo kaip lavonas. Juk pasibaigus laidai darbas nesibaigia. Reikia rengtis rytdienos darbams: ieškoti temų, pašnekovų, viską sudėlioti. Jei po laidos galėčiau grįžti namo ir pamiegoti, gal būtų ir kitaip. Aišku, po intensyvaus savaitės darbo
jaučiu nuovargį. Gerai, kad po to galiu savaitę pailsėti.
– Ar nebuvo gaila palikti H.Vaitiekūno ir jo laidos?
– Gaila. Ir dabar dar gaila. Susiskambiname. Kaip sakoma, paverkiame, kad nebedirbame kartu. Galiu drąsiai sakyti, kad H.Vaitiekūnas buvo žmogus, su kuriuo man labiausiai patiko dirbti. Žinoma, ir anksčiau teko dirbti smagiose kompanijose. Bet taip susidraugauti su niekuo nepavyko. Nors jis buvo mano viršininkas, niekada to nejaučiau. Buvome lygūs kolegos. Jis buvo labai tolerantiškas, visada manimi pasitikėjo. Galėjau daryti ką noriu. Žinoma, tardavomės dėl laidos koncepcijos. Dažnai viršininkai nori savo pavaldinius sukritikuoti, kad parodytų savo viršumą. Su Vaitiekūnu to niekada nebuvo.
– Anksčiau „Labą rytą” vesdavo vaikinas ir mergina. Ar tikėjotės, kad priims jus, o ne vyriškosios lyties atstovą?
– Surasti vedėją vaikiną televizijos laidai visada yra problema. Tarp žurnalistų nėra daug vaikinų. Nedaug yra ir galinčiųjų dirbti eteryje. Vaikinai randa kitokių užsiėmimų. Ko gero, tarp jų darbas radijo laidose yra populiaresnis.
Sudalyvauti konkurse visai netikėtai pasiūlė. Nesitikėjau, kad mane paims. Aš tik atėjau ir pabandžiau. Maniau, jei jau pasiūlė, tai reikia nors iš padorumo ateiti ir sudalyvauti atrankoje. Kai pranešė, kad išsirinko mane, tikrai nustebau.
Net nežinau, ar buvo rimtų konkurentų. Į atranką atvažiavau iš filmavimo. Po jos iš karto vėl važiavau dirbti. Nė vieno pretendento taip ir nemačiau.
– Kiek laidos sėkmė priklauso nuo vedėjo?
– Tikrai daug. Kiek procentų, pasakyti sunku, bet vedėjas tikrai svarbus. Žinoma, jei tau asmenybė nepatinka, bet parengiami geri reportažai, laidą vis vien žiūrėsi. Sakykime, vienoje „Labo ryto” laidoje yra trys pokalbiai, tad labai svarbu vedėjo pasirengimas, asmenybė. Tačiau negalima sakyti, kad vedėjas lemia visos laidos sėkmę. Manau, laida priklauso nuo vedėjo tik tada, kai jis pats kuria reportažus, tekstus.
– Kaip apibūdintumėte kolegę Laviją Šurnaitę?
– Labai smagi. Man pačiai net netikėta, kad mudvi taip greitai susidraugavome. Labai gerai sutariame. Padedame viena kitai. Jei reikia, draugiškai ją pavaduoju. Jei reikia man pagalbos, ji iš karto padeda. Jokios konkurencijos ar nesutarimų tarp mūsų nėra.
– Ar nebijote susirgti „žvaigždžių liga”?
– Ne. Jau draugams pasakiau, kad man įspirtų, jei pradėsiu keistis. Manau, turėčiau būti dėkinga tėvams už išauklėjimą. Buvau taip auklėjama, kad nereikia skirstyti žmonių pagal jų einamas pareigas. Dirbdama televizijoje susidurdavau su žurnalistais, kurie operatorius vaikydavo kaip šuniukus. Jie manė, kad kur pasakys, ten šie ir lėks. Taip nėra. Operatorius yra tavo partneris. Kaip jis nufilmuos, taip bus pateikta tavo medžiaga. Jei neturėsi vaizdo, ką rodysi? Todėl labai džiaugiuosi, kad tėvai mane išmokė visus gerbti vienodai. Nesvarbu, ar tai prezidentas, ar langų valytojas.
Taip pat manau, kad man susirgti „žvaigždžių liga” neleis patirtis. Kai padirbi su „sužvaigždėjusiais” žmonėmis, niekada nenori būti toks kaip jie.
– Kaip jums padeda ankstesnė žurnalistinė patirtis?
– Manau, kad labai padeda. Jei neturėčiau žurnalistinio išsilavinimo ir nebūčiau dirbusi televizijoje, būtų daug sunkiau. Teko būti laidos redaktore. Sėdėjau iš kitos kameros pusės – prie pulto. Ateiti visiškai žaliam žmogui ir dirbti eteryje būtų buvę tikrai sunku.
– Ar jaučiate tiesioginio eterio jaudulį?
– Iš pradžių tikrai labai jaudinausi. Dabar jau šiek tiek ramiau. Žinoma, gal reikėtų pasižiūrėti iš šono, kaip ten atrodau. Kol kas nemačiau savo vedamos „Labo ryto” laidos įrašo.
Prisimenu pirmąją „Labo ryto” laidą. Krėtė drebulėlis. Liežuvis nesipynė. Gal daugiau streso buvo dėl laidos eigos. Dar buvau nepripratusi, viską iki smulkiausių detalių buvau susirašiusi.
– LTV šiais metais sulaukė penkiasdešimtojo gimtadienio. Ar pamenate tuos laikus, kai buvo tik viena lietuviška televizija? Kaip pasikeitė LTV?
– Tuomet buvau vaikas, bet prisimenu. Manau, nuo to laiko, kol nebuvo komercinių televizijų, LTV tikrai pagerėjo. Anksčiau sakydavo, kad LTV galima nebent dėl „Panoramos” žiūrėti. Anksčiau televizija gal nedirbo tam, kad patrauktų žiūrovą. Kai atsirado komercinių transliuotojų, LTV turėjo juos vytis.
Dabar žiūriu LTV daug dažniau, nes čia ir filmai geresni rodomi, ir naujų įdomių laidų kuriama. Komercinės televizijos linkusios į senus filmus, kuriuos per visas šventes kartoja. Kai artėja žiemos šventės, žinai, kad vėl rodys „Vienas namuose”. LTV sugeba atsinaujinti.
– Ar anksčiau žiūrėdavote „Labą rytą”?
– Rytais nebuvau pratusi žiūrėti televizoriaus. Atsikeldavau, išsimaudydavau – ir šmurkšt į darbą. Pastaruoju metu prieš darbą užvažiuodavau pas draugę, kol eismo kamščiai baigsis. Tuomet ir užmesdavau akį į „Labą rytą”.