JAV Kongresas ketvirtadienį patvirtino 100 mlrd. dolerių (257 mlrd. litų) paskyrimą karui Irake tęsti, nors jo nariai nebuvo vieningi šiuo klausimu, o demokratai žadėjo atnaujinti bandymus priversti prezidentą George’ą W.Bushą (Džordžą V.Bušą) išvesti pajėgas.
Įstatymo dėl karo finansavimo priėmimu baigėsi keturis mėnesius trukusi G.W.Busho ir demokratų dominuojamo Kongreso kova dėl vis nepopuliaresnio Irako karo, kuris vyksta jau penkti metai.
Akcentuodami skilimą demokratų gretose, Atstovų Rūmų pirmininkė Nancy Pelosi (Nensi Pelosi) iš Kalifornijos balsavo prieš šį projektą, o Senato daugumos lyderis Harry Reidas (Haris Ridas) iš Nevados – už jį.
Trys demokratų senatoriai, siekiantys partijos kandidato į prezidentus statuso, – Hillary Rodham Clinton (Hilari Rodam Klinton) iš Niujorko, Barackas Obama (Barakas Obama) iš Ilinojaus ir Christopheris Doddas (Kristoferis Dodas) iš Konektikuto – nepritarė tam, kad pinigai karui būtų skirti nenumačius pajėgų išvedimo termino. Josephas Bidenas (Džozefas Bidenas) iš Delavero, taip pat siekiantis prezidento posto, balsavo „už”.
Kartu su minėta naujausia karui skiriama suma, Jungtinės Valstijos kariniams veiksmams Irake ir Afganistane nuo 2001 metų iš viso skyrė daugiau kaip 565 mlrd. dolerių. Dauguma šių pinigų teko karui Irake.
G.W.Bushas prašė kantrybės ir perspėjo, kad ateityje dar gali būti labai sunku. „Gali būti kruvinas, … labai sunkus rugpjūtis”, – sakė jis žurnalistams Baltuosiuose rūmuose.
Prezidentas taip pat leido suprasti, kad svarbus bus rugsėjis, kai JAV pajėgų vadas Irake generolas Davidas Petraeusas (Deividas Petreusas) pateiks ataskaitą dėl pajėgų padidinimo poveikio ir rekomendacijas dėl to, ką reikėtų daryti toliau.
Atstovų Rūmuose už minėtą įstatymo projektą dėl karo finansavimo balsavo 280 deputatų, o prieš jį – 142 deputatai. Senate jis buvo priimtas už jį balsavus 80-čiai, prieš – 14 senatorių.
Baltųjų rūmų atstovas Alexas Conantas (Aleksas Konantas) sakė, kad Kongresą derėtų pasveikinti dėl JAV kariams užtikrinto finansavimo ir lankstumo, kurio jiems reikia.
„Vietoje įpareigojimo (laikytis) pasirinktų karinių operacijų grafikų šis įstatymas suteikia galimybę mūsų pajėgų nariams … vadovautis (karo veiksmų) vietoje esančių vadų patarimais”, – sakė A.Conantas.
Gegužės 1 dieną G.W.Bushas vetavo demokratų parengtą įstatymo projektą, pagal kurį JAV karių išvedimas iš Irako būtų pradėtas spalio 1 dieną, o demokratai neturėjo pakankamai balsų, kad panaikintų šį veto.
Įstatymų leidėjai pataisytą įstatymo projektą patvirtino prieš pat ilgą Atminimo dienos, kai pagerbiami karuose žuvę amerikiečiai, pertrauką, kaip tik baigiantis anksčiau karui skirtoms lėšoms.
„Tai mažas žingsnis į priekį. Vietoj to turėtume žengti milžinišką žingsnį į priekį nauja kryptimi”, – sakė N.Pelosi.
JAV antikarinės organizacijos griežtai kritikavo demokratus už tai, kad jie leido priimti šį įstatymo projektą.
N.Pelosi sakė, kad demokratai netrukus atnaujins savo bandymus nustatyti JAV pajėgų išvedimo iš Irako terminus.
Ji sakė, kad įtrauks į Atstovų Rūmų darbotvarkę įstatymo projektą panaikinti 2002 metais Kongreso suteiktus Irako karo įgaliojimus ir kad demokratai pasinaudodami kitų metų karinių išlaidų projektais bandys užbaigti šį karą, kuris jau pareikalavo mažiausiai 3 420 JAV karių gyvybių. Dar daugiau kaip 34 tūkst. amerikiečių Irake buvo sužeisti, o žuvusių ir sužeistų irakiečių skaičiai yra daug didesni.
Kaip rodo „CBS News” ir „New York Times” apklausa, 76 proc. amerikiečių mano, kad šis karas Jungtinėms Valstijoms klostosi iš dalies blogai ar labai blogai, ir tik 20 proc. sakė, kad Irake dislokuotų JAV pajėgų padidinimas, dėl kurio nusprendė G.W.Bushas, daro teigiamą poveikį.
Kongreso respublikonai pradeda kalbėti apie galimą būtinybę artimiausiais mėnesiais keisti kryptį.
Įtakingas respublikonų senatorius, Virdžinijai atstovaujantis Johnas Warneris (Džonas Vorneris) sakė, kad liepą gali reikėti naujos JAV strategijos, jei problemos Irake nesumažės.