Vaistinėse laukia šokiruojanti staigmena

Ateinantį sekmadienį įsigaliojus naujam kompensuojamųjų vaistų kainynui į vaistines užsukę žmonės gali nemaloniai nustebti, kad pabrango daugelis jų anksčiau vartotų medikamentų. Vaistinių rinkodaros specialistai apskaičiavo, kad priemokos už kompensuojamuosius vaistus vidutiniškai padidės 8,6 procento.

Nuolat atnaujinamas kompensuojamųjų vaistų kainynas paprastai sukelia trintį tarp Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM), farmacininkų ir pacientų. Neskaidrus vaistų įtraukimas ir išbraukimas iš šio sąrašo laikomas viena dažniausių korupcijos sveikatos apsaugos sistemoje apraiškų. 2005 metais buvo pasiūlyta nauja kompensuojamųjų vaistų bazinių kainų skaičiavimo tvarka: vaisto kaina nustatoma remiantis to paties vaisto kaina šešiose panašaus ekonominio lygio valstybėse. Be to, pigesnius generinius vaistus pasirinkusiems pacientams tenka primokėti mažiau, už brangesnius tos pačios grupės etinių kompanijų medikamentus – daugiau. Ši tvarka iš pradžių sulaukė aštrios Seimo Sveikatos reikalų komiteto kritikos, jos skaidrumu suabejojo Specialiųjų tyrimų tarnyba, supeikė net prezidentas Valdas Adamkus.

Vėliau sukeltos bangos nepastebimai nurimo – tokia tvarka buvo patvirtinta. Šiemet naujojo kainyno sudarymą lydėjo štilis. Anot sveikatos apsaugos ministro Rimvydo Turčinsko patarėjo Evaldo Navicko, sudarant kainyną buvo remiamasi ankstesne, dar 2005 metais patvirtinta tvarka, pagal kurią bazinė vaistų kaina buvo nustatoma atsižvelgus į kainos vidurkį Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, Slovakijoje, Čekijoje, Vengrijoje, atėmus 5 procentus.

Tikina nusiderėję

Teigiama, kad ši tvarka pasiteisino: buvo atvejų, kai deklaruodami kainas Lietuvoje farmacininkai melavo. Paaiškėjo, kad kaimyninėse šalyse tas pats vaistas pardavinėtas pigiau. Farmacijos kompanijoms tada buvo pagrasinta apskritai neįtraukti jų siūlomų vaistų į kainyną.

„Per derybas su farmacijos kompanijų atstovais dėl naujojo kainyno pavyko pasiekti, kad būtų sumažintos jų deklaruotos 185 preparatų kainos. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas per metus sutaupys 24 mln. litų”, – LŽ sakė E.Navickas.

Jo teigimu, į naująjį kainyną įtraukti 1504 prekinių pavadinimų vaistai, išbraukti 154, naujų įtraukta 113. E.Navickas sakė, kad esminių papildymų šiųmetiniame kainyne nebuvo, išskyrus keletą preparatų, skirtų gydyti kraujotakos sistemos bei jungiamojo audinio ir skeleto-raumenų sistemos ligas.

Farmacijos įstatymas numato, kad kainynas iš esmės turi būti atnaujinamas kasmet, nauji vaistai į jį gali būti įtraukiami kas ketvirtį metų. Pastarąjį kartą jis buvo atnaujintas pernai, metų pabaigoje. Šiuo metu SAM baigia rengti naują derybų su vaistų gamintojais tvarką. Tikimasi, kad ji bus nustatyta artimiausiu metu ir įsigalios per mėnesį. Tad ja būsią galima remtis derantis dėl po ketvirčio numatomo naujų vaistų įtraukimo. Pernai vaistams kompensuoti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto skirta 507 mln. litų, įtraukus naujus vaistus papildomai skirta dar 30 mln. litų. Šiemet šiam tikslui numatyta 587,7 mln. litų.

Pigiau neapsimoka

Kovą kainyno projektas buvo paskelbtas internete, tačiau pacientų organizacijų vadovės apie tai net nežinojo. Balandžio 24 dieną ministras R.Turčinskas pasirašė įsakymą dėl šių metų kainyno patvirtinimo, jis įsigalioja nuo gegužės 27 dienos.

Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos (LPOAT) vadovė Vida Augustinienė su kainynu žadėjo susipažinti šiomis dienomis, tad kol kas nekomentavo. Tačiau vaistais prekiaujančios įmonės su naujovėmis susipažino gerokai anksčiau ir pranašavo priemokų, kurias už vaistus moka pacientas, didėjimą.

Vienas vaistinių tinklas savo padaliniuose net iškabino apie tai informuojančius skelbimus, kad pacientai galėtų įsigyti kompensuojamųjų vaistų, kol šie dar nepabrango. SAM tai įvertino kaip skatinimą vartoti vaistus. Patys vaistininkai teigė, kad kritika neteisinga: juk kompensuojamųjų vaistų galima įsigyti ir vartoti tik tiek, kiek nurodė gydytojas.

Vieno vaistinių tinklo pardavimo skyriaus duomenimis, dėl perskaičiuotų kainų gali pasikeisti net 662 į kainyną įtrauktų preparatų priemokos, tenkančios pacientams. Šiuo metu valstybė kompensuoja 100, 90, 80, 50 proc. vaisto kainos, o likusią dalį, vadinamą priemoka, moka pacientas.

Valstybė nustato maksimalias kainos, už kurią galima parduoti vaistą, ribas, tačiau aštrios konkurencijos vejamos vaistinės paprastai stengiasi vaistą parduoti pigiau. „Tačiau yra vaistų savikaina, už kurią įsigyjame vaistus. Jeigu ji lygi ar mažesnė už bazinę kainą, norėdami įtikti pirkėjams ir turėdami rezervų ją galime mažinti. Tačiau pastarąjį kartą sumažinus bazines kainas mūsų įsigyjamų vaistų savikaina nesumažėjo, tad daugiau mažinti kainų jau nebegalime. Dar skaičiuosime, kiek ir kam galėsime sumažinti antkainį, tačiau jau dabar aišku, kad daugelio kompensuojamųjų vaistų priemokos didės. Pacientams tai itin jautri vieta, tačiau pamatę išaugusias kainas jie pirmiausia piktinsis mumis, vaistininkais. Valdininkai, kurie giriasi sutaupę valstybės lėšų, iš tiesų jas sutaupo pacientų sąskaita”, – LŽ sakė vieno vaistinių tinklo atstovas.

Kainų šuolis

Vaistininkų skaičiavimu, pacientų priemokos už naujajame kainyne esančius vaistus vidutiniškai padidės 8,6 proc. Už kai kuriuos preparatus priemokos padidės vos keliais litais, tačiau yra ir tokių, kurie brangs dešimtimis ar net šimtais litų. Pacientams, kurių dauguma – senyvi žmonės, gyvenantys iš pensijos, skaudus net mažiausias vaistų kainos šoktelėjimas. Prognozuojama, kad itin jautrus turėtų būti insulinų, kurie kasdien būtini diabetu sergantiems ligoniams, priemokų didėjimas. Jos turėtų padidėti apie 8 litus. Populiaraus vaisto nuo astmos „Seretide” priemoka gali pašokti 1,31-13,88 lito, nuo skausmo dažnai skiriamo preparato „Movalis” priemoka – 0,45-4,95 lito.

Net 37-39 litais gali padidėti pacientų priemoka už kraujotakos ligoms gydyti skirtą vaistą „Aranesp”, 39 litais – antinavikinis preparatas „Diphereline”, 99 litais – priemoka už antidepresantą „Efexor”, net 65-409 litais – su inkstų ligomis susijusiai anemijai gydyti skirtas vaistas „Eprex”, 167 litais – hormoninis preparatas „Nutropin” ir kt. E.Navickas LŽ teigė, neva nė vieno vaisto tarptautiniu pavadinimu priemoka nepadidėjo, o bendras priemokų lygis nepakito.

„Vaistų gamintojams sumažinus gamintojo deklaruotas kainas arba įrašius naujus preparatus, kai kurių preparatų grupių bazinės kainos ir ligonių priemokos sumažėjo”, – tikino SAM Farmacijos departamento Farmakoekonomikos skyriaus vedėjas Tomas Alonderis. Remiantis dabartine kainų skaičiavimo metodika kompensuojama pagal pigiausią tos grupės analogą. Grupėje atsiradęs generinis vaistas būna 30 proc. pigesnis už etinės kompanijos gaminį. Tokiu atveju, jei etinė kompanija nemažina savo kainos, jos siūlomas vaistas gali pabrangti 30 procentų.

SAM valdininkai teigia, kad mažas pajamas gaunantys žmonės vietoj pabrangusiųjų galės rinktis pigesnį tos pačios kategorijos vaistą. Tačiau gydytojai ne visada tai rekomenduoja, ypač jei pabrangusį vaistą žmogus vartojo ilgai, šis jam tiko. Ypač nepatariama keisti psichotropinių vaistų.