Valdininkai mano, kad renovuojant daugiabučius Lietuva savo gyventojams siūlo, palyginti su kaimyninėmis šalimis, patį geriausią finansavimą. Bet namų modernizavimas sparčiausiai vyksta ten, kur savivaldybės aktyviai remia gyventojus.
Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros (BUPA) vadovas Valius Serbenta teigė, kad Lietuva nuo šių metų finansuoja 50 proc. namų renovavimo išlaidų. Kai kurios savivaldybės dalį išlaidų kompensuoja papildomai, o likusius pinigus gyventojai gali skolintis iš bankų, nereikalaujančių paskolos draudimo, arba gali naudoti savo lėšas.
„Žmonėms telieka parengti valstybės politiką atitinkantį projektą”, – sakė V.Serbenta. O štai Lenkijoje valstybė kompensuoja 25 proc. paskolos palūkanų, gyventojai 20 proc. būsto renovavimo išlaidų dengia savomis lėšomis, o skolinasi – 80 procentų. Vokietijoje valstybė finansinę pagalbą taip pat suteikia kompensuodama paskolos palūkanas.
Anot V.Serbentos, šiemet vasarį nusprendus, kad valstybė kompensuos ne trečdalį, bet pusę visų būsto atnaujinimo išlaidų, tokių projektų skaičius išaugo 25 proc. Jo manymu, jei savivaldybės aktyviau dalyvautų renovuojant senus pastatus, procesas vyktų kur kas sparčiau.
Kauniečiams paramos neskiria
Seni, iki 1993 metų pastatyti daugiabučiai Lietuvoje pradėti atnaujinti tik pernai. Apie 90 jų buvo modernizuota, o dar keletas renovuota apšiltinant sienas, tada namas ir išoriškai atrodo atnaujintas. Šiuo metu 304 daugiabučių modernizavimo projektai pateikti įvertinti agentūrai. Daugiausia jų parengė Panevėžio regionas – net 122 projektus, antroje vietoje yra Vilniaus regionas – 98 projektai, trečias – Klaipėdos regionas, pateikęs vertinti 46 projektus. Paskutinėje vietoje yra Kauno regionas, vertinti pateikti 38 daugiabučių modernizavimo projektai. Panevėžys pirmauja ir pagal baigtų renovuoti namų skaičių, jų yra 76.
„Panevėžyje daugiabučių namų administratorius ėmėsi iniciatyvos padėti gyventojams steigti bendrijas, rengti projektus, bendrauti su banku, įgyvendinti rangos konkursus. Tai nesudėtingas dalykas, tačiau naujas. Žmonės nežino, nuo ko pradėti, todėl bijo”, – sakė V.Serbenta. Jis priminė, kad Vilniaus savivaldybė papildomai kompensuoja gyventojams 15 proc. būsto atnaujinimo išlaidų ir padengia bendrijos steigimo išlaidas.
Tuo metu Kauno miesto savivaldybė, priešingai nei kitų didžiųjų miestų, iki šiol neskyrė jokios finansinės paramos daugiabučiams modernizuoti.
Pigesnis šildymas
Apskaičiuota, kad vidutinio daugiabučio namo bendrijai gavus pusę reikiamų lėšų iš valstybės, visapusiškas vidutinio dydžio daugiabučio remontas pasiėmus kreditą iš banko dešimčiai metų vienam butui per mėnesį kainuotų iki 100 litų. Bet nauda didelė.
Pernai lapkritį Vilniuje kompleksiškai atnaujinto namo Žirmūnuose vidutinė temperatūra per šildymo sezoną pakilo nuo 18 iki 22 laipsnių šilumos. Tad 50 kvadratinių metrų buto gyventojai už šildymą mokėjo perpus mažiau nei gyvenantys nerenovuotame name.
Daugiabučių namų modernizavimas yra Nacionalinės energetikos strategijos dalis. Renovavimo programą numatoma įgyvendinti iki 2020 metų, per tą laiką tikimasi atnaujinti apie 70 proc. senos statybos daugiabučių. Šiemet valstybė skyrė 15 mln. litų iš biudžeto. Iki 2010 metų daugiabučiams atnaujinti iš valstybės biudžeto numatyta skirti daugiau nei 80 mln. litų. Finansų ministerijos atstovai teigia, kad prireikus suma gali būti padidinta. Dar 203 mln. litų būsto plėtrai probleminėse teritorijose numatyta iš ES 2007-2013 metų struktūrinės paramos.