Premjeras Gediminas Kirkilas viliasi įtikinti savo partiečius, kad Povilas Malakauskas, su kuriuo drauge ne kartą žvejota, yra tinkamiausias kandidatas į Saugumo departamento vadovus
Kandidato į Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovus 52 metų Povilo Malakausko laukia pusantros savaitės „kryžiaus kelių” per Seimo frakcijas ir komitetus. Susitikimų finalas – birželio 5-ąją numatytas balsavimas. Jis atsakys į klausimą, ar bus pagaliau paskirtas naujasis VSD šefas.
Prezidento Valdo Adamkaus pagiriamasis žodis Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovui P.Malakauskui vakar truko maždaug šešias minutes. „Tai precedento neturintis atvejis, kai tenka departamento direktorių pristatyti man pačiam. Esu čia, nes labai daug dėmesio skiriu tam, kas atsitiko valstybinei institucijai, atsakingai už saugumą”, – savo netikėtą apsilankymą Seime paaiškino V.Adamkus. Paprastai prezidentas Seimui asmeniškai pateikia tik pretendentą į premjerus, žemesnio rango pareigūnų kandidatūras parlamentarams pristato jo patarėjai.
Paklaustas, kaip elgsis, jei Seimas nepritars P.Malakausko kandidatūrai į VSD vadovus, prezidentas atsakė, jog tokiu atveju politikams patiems teks surasti kandidatą. „Pasekmės labai aiškios – turės pristatyti kandidatą, kuris įtikins ir visuomenę, ir mane, suteiks vilties, kad ta įstaiga galės dirbti vadovaujama patvirtinto vadovo”, – perspėjo V.Adamkus.
Žarstė komplimentus
Antrąkart teikdamas P.Malakausko kandidatūrą į VSD direktorius V.Adamkus sakė neabejojantis šio pareigūno kompetencija ir dalykinėmis bei asmeninėmis savybėmis. „Ieškodamas kandidato kalbėjausi su daugybe pareigūnų, dirbančių teisėtvarkos, specialiųjų tarnybų, kitose srityse, ir dar kartą įsitikinau, kad P.Malakausko kvalifikacija atitinka visus kriterijus bei keliamus reikalavimus”, – aiškino prezidentas. Pasak jo, valstybės saugumui turi vadovauti
principingas, jokiems spaudimams nepasiduodantis žmogus, kuris išmano
specialiųjų tarnybų veiklą, įžvelgia tos tarnybos problemas ir gali rasti jų sprendimų būdus. „Galiu drąsiai pasakyti, kad visus šiuos pranašumus matau P.Malakausko asmenyje”, – gyrė pretendentą prezidentas.
V.Adamkus atrėmė kandidatui metamą priekaištą dėl galimo šališkumo. Tokių nuogąstavimų sukėlė paties STT vadovo replika: „Mąstau ir mąstysiu dešiniuoju pusrutuliu.” Pasak prezidento, kritikos nusipelnytų tas kandidatas, kuris neturėtų asmeninės pozicijos ir taikytųsi prie kintančios politinės situacijos, o ne tas, kuris tiesiai ir aiškiai nurodo savo ideologines pažiūras.
Pažiūrų nekeis
Kandidato į VSD vadovus prisistatymas truko dvi minutes. „Esminis dalykas skiriant bet kokį vadovą – pasitikėjimas. Šiandien nėra veiksmingesnio kontrolės mechanizmo. Be pasitikėjimo neįmanomas joks bendras darbas. Tad jei yra bent menkiausių abejonių, šiandien geriau priimti neigiamą sprendimą, nes be bendro darbo geros, efektyvios žvalgybos nesukursime”, – teigė P.Malakauskas.
Atsakydamas į Seimo narių klausimus kandidatas į saugumo vadovus keliskart patvirtino nekeisiąs savo pažiūrų. Taip pat stebėjosi, kodėl tam tikra pasaulėžiūra kai kurių politikų traktuojama kaip kliūtis eiti VSD direktoriaus pareigas. „Tikrai esu ne tas kandidatas, kuris atsisakytų savo pažiūrų ir pasaulėžiūros. Tačiau tai nereiškia, jog vykdysiu vienos ar kitos politinės jėgos užsakymus. Tai net nereiškia, kad mėgdžiosiu savo mąstymu kai kuriuos esančiuosius dešinėje pusėje. Bet dar sykį pakartosiu: man per penkiasdešimt ir neketinu keisti savo pažiūrų”, – tikino P.Malakauskas.
Daugiau nejuokaus
Kandidatas kelis kartus buvo klausiamas, ar neketina išstoti iš Tėvynės sąjungos (dabar jis savo narystę yra sustabdęs – aut.). Pasak P.Malakausko, jei to reikalauja įstatymas, taip ir pasielgsiąs. Kai buvo skiriamas STT vadovu, teisininkai išaiškino, kad pakanka suspenduoti narystę partijoje. Kandidatas mano, jog visi statutiniai pareigūnai, nors ir nepriklausantys partijoms, turėtų deklaruoti savo pažiūras, kad paskui nekiltų jokių abejonių. „Pasistengsiu savo minčių humoro forma nereikšti”, – patikino parlamentarus pretendentas, dar kartą aiškindamas dėl mąstymo dešiniuoju pusrutuliu.
„Tikrai nesieju savo karjeros su STT ar VSD”, – prisipažino žurnalistams P.Malakauskas. Anot jo, 12 metų dirbdamas krašto apsaugos sistemoje išbandė ne vieną sritį.
Prezidentas, pristatydamas kandidatą į saugumo šefus, be kita ko, užsiminė, kad nebūtų sunku rasti žmogų į STT vadovo postą. Paklaustas, ar žino, kas galėtų jį pakeisti, P.Malakauskas atsakė neigiamai.
Šeimos žmogus
Pasiteiravus, kaip būtų elgęsis susikompromitavusio VSD vadovo Arvydo Pociaus vietoje, kandidatas į jo kėdę prisipažino, jog būtų pasitraukęs kilus pirmiesiems įtarimams. „Net tuo atveju, jei manyčiau, kad esu teisus, nes vadovas turi įvertinti riziką ne tik sau asmeniškai, bet ir institucijai. Jei rizika institucijai didelė, reikia trauktis”, – dėstė STT vadovas.
Į LŽ klausimą, kaip į įvykius reaguoja šeima, P.Malakauskas prisipažino esąs iš tų žmonių, kuriems šeima yra didžiausia vertybė. „Jei pajusčiau nors menkiausią riziką šeimai, mano sprendimas būtų labai greitas ir labai paprastas – nieko neaukočiau jos sąskaita”, – tvirtino tris sūnus turintis STT vadovas.
Drauge žvejoja
Kritiška Seimo frakcijų nuomonė apie P.Malakauską prezidentui ne naujiena. Apie tai kalbėta ne per vieną V.Adamkaus ir frakcijų vadovų susitikimą. Kodėl prezidentas ryžosi antrą kartą teikti šią kandidatūrą, parlamentarai stengiasi atvirai nekomentuoti. Socialdemokratai, kurie esą susitarė su konservatoriais palaikyti P.Malakausko kandidatūrą į saugumo vadovus, vakar teigė savo nepalankios nuomonės apie pretendentą nepakeitę.
Vieninteliam socialdemokratų lyderiui premjerui Gediminui Kirkilui, kuriam prezidentas pirmam pranešė apie pasirinktą kandidatą, P.Malakauskas „prie širdies”. Jis tvirtino mėginsiąs tuo įtikinti ir savo partiečius.
G.Kirkilą ir P.Malakauską sieja laisvalaikio aistra – žvejyba. Kalbama, kad abu pareigūnai pastebėti žvejojantys vienoje draugijoje. „Gal keletą kartų ir žvejojome, bet tai ne draugija. Be to, tai buvo seniai, nes jis (P.Malakauskas – aut.) pastaruoju metu, kai gimė mažiukas, apskritai pamiršo tą reikalą”, – LŽ vakar sakė G.Kirkilas.
Pasak premjero, drauge su P.Malakausku jis žvejojo, kai šis dar nevadovavo STT, o pats dar nebuvo net krašto apsaugos ministras (abu į postus paskirti 2004-ųjų pabaigoje – aut.). Tačiau kas galėtų paneigti, kad medžiojant ar žvejojant užsimezgusi bičiulystė nėra pati tvirčiausia?