Rengiantis Lietuvos dainų šventės Dainų dienai, kuri vyks liepos 8-ąją, durimis trinktelėjo režisierius Vytenis Pauliukaitis, pasitraukė ir dailininkė, o naujuoju režisieriumi skelbiamas Vygantas Kazlauskas dar net nepasirašė sutarties
Liepos 5-8 dienomis vyks Dainų šventė, pirmoji po to, kai 2005-aisiais UNESCO Lietuvos, Latvijos ir Estijos dainų švenčių tradiciją paskelbė Pasaulio žodinio ir nematerialaus paveldo vertybe. Jau perkami bilietai į Dainų dieną, per kurią skambės unikalioji tradicija – aštuoniolikos tūkstančių choristų a capella. Tačiau ši išskirtinė šventės diena vis dar neturi režisieriaus.
„Subyrėjo” komanda
Anot Dainų dienos kūrybinės grupės vadovo, žinomo chorvedžio, profesoriaus Vytauto Miškinio,
per koncertą, pavadintą „Dainos ratu”, bus ypač išryškinta a capella tradicija, kuriai skiriamos dvi programos dalys. Kitos dvi apims beveik dvidešimt specialiai Dainų šventei sukurtų bei aranžuotų kūrinių.
Režisuoti naujai ir originaliai sumanytą Dainų dienos programą V.Miškinis pakvietė žinomą renginių režisierių Vytenį Pauliukaitį bei dailininkę Renę Petrulienę. Tačiau šios kūrybinės komandos sumanymų nepamatysime. Beveik metus truko kūrybiniai ieškojimai, ir V.Pauliukaitis kartu su R.Petruliene pasitraukė iš darbo grupės.
Išsigando užmojo
„Visa tai, kas įvyko – kūrybiniai dalykai, bet ne ambicijos. Organizatoriai, matyt, išsigando, kad per daug užsimota, kad mūsų sumanymas gali labai daug kainuoti, kad neužteks laiko”, – vakar LŽ kalbėjo V.Miškinis.
V.Miškinis beveik metus bendradarbiavo su V.Pauliukaičiu dėl savo vizijos, kurią įsivaizdavo kaip didelį, įspūdingą spektaklį. „Pauliukaičiui patiko mano idėja, jos traktuotė, repertuaras, – pasakojo V.Miškinis. – Ir man labai įdomi Vytenio samprata, minčių dėstymo būdas. Radome bendrą kalbą, papildėme vienas kitą. Gaila, kad ši mano sumanyta idėja, kurią organizatoriai seniai žinojo, staiga pasirodė nauja ir negirdėta. Dėl to be galo gaila.”
Pasak LŽ pašnekovo, organizatoriai prašė daug ko atsisakyti, kukliau pristatyti programą. „Gal jie suabejojo mūsų kūrybiniu sumanymu, gal tikrai per daug užsimojome?” – retoriškai klausė profesorius.
Idėjos nedingsta
„Prieš metus buvo patvirtinta renginio forma. Ėmėmės darbo ir visą tą laiką kalbėjome, tarėmės su šventės organizatoriais. Mes juk ne pogrindyje su dailininke Rene Petruliene buvome. Todėl nesmagu, kad dabar kalbama, esą mes su dailininke kažką nepriimtino padarėme, – LŽ sakė V.Pauliukaitis. – Nežinau visų aplinkybių, kodėl rengėjams kažkas nepatiko. Nelabai ir aiškinausi, bet mačiau, kad nebus padaryta taip, kaip buvome sumanę. O bet kaip dirbti nenoriu. Man to nereikia.”
Anot V.Pauliukaičio, čia nėra jokios problemos, visai nebūtina įžvelgti ir net pūsti ypatingų dalykų. Kai vyksta kūrybinis procesas, tarp užsakovų ir vykdytojų visada gali būti įvairių diskusijų. „Tik labai gaila, kad praėjo labai daug laiko – mūsų sumanymas buvo pasmerktas tik po Naujųjų metų, – sakė režisierius. – Antra vertus, tos idėjos ir sukaupta medžiaga tikrai nepražus. Įdirbį tikrai panaudosime, gal ne Vingio parke, gal kur nors kitur.”
Be sutarčių
V.Pauliukaitis apgailestavo, kad kai kas šioje istorijoje įžvelgia finansinių dalykų. „Čia tikrai nėra pinigų problemos, – akcentavo režisierius. – Ne užmokestis esmė. Apie pinigus mes nekalbėjome. Juk ir anksčiau dirbau su Dainų šventės organizatoriais, ir jokių problemų nebuvo. Šįkart patraukė siūlymas imtis įdomaus kūrybinio darbo. Eksperimentas nepavyko. Ką darysi.”
V.Pauliukaitis sako, kad jis nepyksta, ir jei Dainų dieną bus Vilniuje, ir bus gražus oras, ateis į Vingio parką.”
LŽ pasiteiravus, kaip su režisieriumi ir dailininke atsiskaityta už atliktą kūrybinį darbą, pašnekovas atsakė, jog jiems nieko nesumokėta.
Problema – ne pinigai
Kad problema tikrai ne pinigai, LŽ patikino Lietuvos liaudies kultūros centro, kartu ir šios Dainų šventės direktorius Saulius Liausa. „Labai keista, kad Dainų dieną bandoma sutapatinti su jos režisieriumi ar dar kuo nors. Juk prisimename daug iškilių dirigentų, kūrusių šventę per tą aštuoniasdešimt metų laikotarpį, o čia staiga kalbame apie režisierių. Truputį nerimta, – kalbėjo S.Liausa. – Dainų šventės koncepciją ir visą scenarijų kuria chorvedžiai, o ne režisieriai. Jie ateina vėliau. ” S.Liausa džiaugiasi nauja, gera ir įdomia programa. Tad iš kur tas nesusikalbėjimas su režisieriumi?
„Labai atsakingai noriu pareikšti, kad ne organizatoriai kažko atsisakė, tiesiog jaučiame didelę atsakomybę dėl Dainų šventės, turime didelę ankstesnių renginių patirtį, – aiškino šventės vadovas. – Niekada nebūna, kad visi vienodai reaguotų į tam tikrą sprendimą. Vyko dalykinė diskusija. Režisieriaus siūlymai buvo išsamūs ir visai įdomūs. Tačiau būta ir kitokių nuomonių, kurias išsakė mūsų ekspertai. Mums netikėtai, visai nepiktai režisierius pasakė, kad nenorėtų nieko keisti. Bet užsakovai esame mes, tad likome prie savo nuomonės. Gaila, kad nepavyko pasiekti kompromiso su V.Pauliukaičiu, kurį tikrai labai gerbiame ir vertiname.” Su režisieriumi ir dailininke atsisveikinta, anot S.Liausos, prieš gerą mėnesį.
Reikia dėkoti
V.Miškinis pasakojo, kad jam ne kartą teko bendradarbiauti su režisieriumi Vygantu Kazlausku ir dailininku Vidu Drėgva, kurių pavardės vakar jau buvo skelbiamos Dainų šventės internetiniame tinklalapyje.
„V.Kazlauskas turi fantazijos, tai kūrybingas, iniciatyvus žmogus, – LŽ sakė V.Miškinis. – Šioje situacijoje reikėtų jam padėkoti, nes per tokį trumpą laiką sutiko imtis tokio milžiniško darbo – režisuoti 35 dainų renginį!” Anot V.Miškinio tai, kad V.Kazlauskas neturi režisieriaus diplomo, – ne svarbiausia. Ir miškininkas gali turėti puikų balsą, gerai dainuoti.
V.Miškinis sako, kad su naujuoju režisieriumi jau suderino veiksmus, bendrą scenarijaus planą. Netrukus jie turėtų analizuoti kiekvieną kūrinį, aiškinsis, kaip ir ką konkrečiu atveju galima pristatyti.
Kai vakar LŽ pasitikslino dėl V.Kazlausko kūrybinio darbo, režisierius atsakė, kad nenorėtų komentuoti, kol neapsirašyta darbo sutartis. Šio dokumento jis laukė tris savaites. „Tai, ką man atsiuntė, tikrai negaliu pasirašyti, – LŽ sakė V.Kazlauskas. – Teks derinti kai kuriuos punktus. Gali būti ir taip, kad atsisakysiu šio pasiūlymo. Visko gali būti. ”
Pasak S.Liausos, Lietuvoje tėra vos du trys tokio darbo patirties turintys režisieriai, todėl nebuvo skelbta jokių konkursų.
V.Kazlauskas – profesionalus medikas, tačiau jau turi dvidešimt dvejų metų tokio darbo patirtį: režisavo moksleivių dainų šventes, Pasaulio lietuvių dainų šventę, Baltijos šalių dainų šventę, „Gaudeamus”, kitus panašius renginius. Tai, anot S.Liausos, jo pomėgis, įprotis ir gyvenimo būdas.