Europos Parlamentas ketvirtadienį priėmė rezoliuciją, kurioje pasmerkė Rusijos kišimąsi į Estijos vidaus reikalus.
„Estija, kaip nepriklausoma valstybė ir Europos Sąjungos (ES) bei NATO narė, turi suverenią teisę vertinti savo tragišką netolimą praeitį, o įvairūs Rusijos valdžios institucijų bandymai kištis į Estijos vidaus reikalus yra nepriimtini”, – sakoma dokumente, kuriam pritarė 460 europarlamentarų, nepritarė 31, o susilaikė 38.
Parlamentas pareiškė paramą ir solidarumą demokratiškai išrinktai Estijos vyriausybei bei jos pastangoms užtikrinti tvarką, stabilumą ir teisėtumą visiems Estijos gyventojams.
Europarlamentarų įsitikinimu, „prieš vieną iš mažiausių ES valstybių nukreipti išpuoliai yra ES solidarumo išbandymas”.
Parlamentas sunerimęs dėl to, kad Rusijos valdžios institucijos neužtikrino tinkamos Estijos ambasados Maskvoje apsaugos, taip pat dėl „Naši” demonstrantų fizinių išpuolių prieš Estijos ambasadorę. Deputatai paragino Rusijos vyriausybę „be išlygų laikytis Vienos konvencijos dėl diplomatų apsaugos”.
Europos Parlamentas pasmerkė Rusijos bandymus daryti ekonominį spaudimą Estijai, kuris naudojamas kaip užsienio politikos priemonė, ir paragino Rusijos vyriausybę atkurti normalius dviejų valstybių ekonominius santykius.
Europarlamentarai taip pat paragino Europos Komisiją ir visas ES šalis padėti analizuoti kompiuterinius išpuolius prieš Estijos interneto svetaines ir atlikti tyrimą, kaip tokių išpuolių ir grėsmių problemos gali būti sprendžiamos ES lygmeniu. Savo ruožtu deputatai paragino Rusiją „visokeriopai padėti atlikti tyrimus”.
Europos Parlamentas paragino Rusijos vyriausybę pradėti atvirą ir nešališką dialogą su demokratinėmis Vidurio ir Rytų Europos šalimis dėl 20-ojo amžiaus istorijos, taip pat dėl tuomet padarytų nusikaltimų žmonijai, įskaitant susijusius su totalitariniu komunizmu. Parlamentas atkreipė dėmesį, jog „demokratinės Vakarų šalys niekada nepripažino sovietinės Baltijos šalių okupacijos ir aneksijos teisėtumo”.
Deputatai pritarė Estijos prezidento Tomo Hendriko Ilveso pareiškimui, kuriame pažymima, kad visi bet kokios kilmės estai turi tik jiems būdingą labai skausmingą gyvenimo patirtį, susijusią su trimis vienas kitą pakeitusių okupantų valdymo laikotarpiais.
Europarlamentarai pažymėjo poreikį sugebėti įžvelgti ir suprasti kitų tragedijas bei šiuo tikslu plėsti įvairių bendruomenių dialogą, ypač siekiant sukurti naujų galimybių rusakalbiams gyventojams integruoti.