Norint perskaityti prekės aprašą gimtąja kalba, gali prireikti ir lupos.
Ant nelietuviškų prekių pakuočių tekstas dažnai būna atspausdintas tokiu mažu šriftu, kad jį sunku skaityti net gerai matančiam žmogui.
Lietuvos vartotojų instituto prezidentė Zita Čeponytė nuolat sulaukia besipiktinančių gyventojų skundų. Tačiau verslininkams tai nė motais.
Kokiu šriftu prekės aprašas turi būti pateiktas, nenumato joks įstatymas.
Jeigu prekė pagaminta Europos Sąjungos šalyje, už jos ženklinimą atsakingas gamintojas. Kitu atveju atsakomybė tenka importuotojui.
„Vartotojų teisių apsaugos įstatyme yra nuostata, kuri skelbia, kad pirkėjas turi teisę gauti aiškią ir išsamią informaciją apie prekę. Jeigu jis negali perskaityti teksto ant pakuotės, ši teisė atimama”, – aiškino Z.Čeponytė.
Problemų kyla dėl prekių, ant kurių pakuočių pateikiamas aprašas keliomis kalbomis. Jeigu prekė yra smulki, teksto šriftas mažinamas iki vos įžiūrimo.
Pašnekovės nuomone, prekybininkams reikėtų pagalvoti, kaip sutalpinti informaciją, kad ji liktų įskaitoma.
„Reklamai ir piešiniams vietos kažkodėl užtenka, o naudingai informacijai – ne. Kam dėti tekstą, kurio neįmanoma perskaityti”, – stebėjosi specialistė.
Ji neatmetė galimybės, kad verslininkai taip elgiasi tyčia, siekdami, kad pirkėjas neapsigalvotų ir prekę nusipirktų.
Dėl vos įžiūrimo teksto vartotojas svarbios informacijos gali ir nesužinoti. Ant pakuotės paprastai nurodoma ne tik produkto sudėtis, bet ir konservantų, maisto priedų, alergenų kiekis. Alergiškas žmogus, neperskaitęs įspėjimo, gali smarkiai nukentėti.
Z.Čeponytė teigė bandysianti su verslininkais tartis geruoju. Kitas kelias – kreiptis į teismą, kad, vadovaujantis ekspertų rekomendacijomis, pagaliau būtų nustatytas prekės aprašo šrifto dydis.