Lietuvos trūkumai įsisavinant Europos Sąjungos (ES) lėšas – nedideli. Tokia bendra nuostata vyravo premjero Gedimino Kirkilo, finansų ministro Rimanto Šadžiaus, ūkio ministro Vyto Navicko pasisakymuose Seime diskutuojant dėl ES struktūrinių ir sanglaudos fondų paramos naudojimo Lietuvoje. Kiek griežčiau ES lėšų įsisavinimą vertino valstybės kontrolierė Rasa Budbergytė, kuri atkreipė dėmesį į aplinkosaugos projektų, ypač komunalinių atliekų tvarkymo, lėtą eigą.
G. Kirkilas kalbėjo, jog pasirašytos sutartys visai 2004-2006 m. Lietuvai skirtai ES struktūrinių fondų paramai ir spartėja jos įsisavinimas. Balandžio 30 d. duomenimis, Lietuva jau įsisavino 37 proc. Lietuvos Bendrajam programavimo dokumentui įgyvendinti skirtų ES lėšų – daugiau kaip 1 mlrd. litų. Premjeras pažymėjo, kad daugelyje naujųjų ES narių paramos įsisavinimo tempai yra panašūs.
Problemomis premjeras įvardijo sudėtingas administravimo procedūras, kai kurių savivaldybių atsakomybės stoką, kai nepateisinamai ilgai trunka planų rengimas ar projektavimo sąlygų pateikimas. Vyriausybė, pasak G. Kirkilo, stengiasi tai spręsti: ES paramos naudojimo klausimai kiekvieną mėnesį aptariami Vyriausybės pasitarimuose, sudaryta darbo grupė efektyvesniam su ES paramos naudojimu susijusių klausimų sprendimui. Vienas iš svarbiausių šios grupės uždavinių – teikti pasiūlymus, kaip supaprastinti paramos administravimo procedūras. Artimiausiu metu Vyriausybė numato siūlyti ir kai kurių teisės aktų pakeitimus. „Reikia spręsti ir kitą problemą – administracinių gebėjimų stiprinimą”, – sakė premjeras.
G. Kirkilas ir R. Šadžius kalbėjo, kad Europos Komisija jau pritarė Lietuvos 2007-2013 m. ES struktūrinės paramos naudojimo strategijai, o šiuo metu toliau vyksta derybos su Europos Komisija dėl atskirų veiksmų programų, kurias tikimasi sėkmingai baigti liepos mėnesį. Kalbėtojai akcentavo, kad dalį projektų, kurie negavo ES finansavimo ankstesniu laikotarpiu, jau galima pradėti vykdyti dabar – nelaukiant, kol programoms pritars Briuselis. R. Šadžiaus teigimu, jau dabar pagal atitinkamas programas galima pirkti greitosios pagalbos automobilius, kompiuterinę įrangą mokykloms ir panašiai.
Finansų ministro nuomone, skirstant ES paramą yra „funkcijų persimaišymo”, tad jas galima paskirstyti racionaliau, daugiau dėmesio reikės skirti regionams, taip pat siūloma 75 proc. lėšų paskirstyti pagal programas planavimo būdu, o ne tik pagal konkursus, kaip iki šiol. Konkursuose, anot ministro, dažnai konkuruodavo projektai, kurie visi turėjo gauti paramą arba jų nebūdavo galima palyginti dėl visiškai skirtingo pobūdžio.
R. Šadžius pasidžiaugė pasibaigusio konkurso „Regionų lyderiai” nugalėtojais, kuriais paskelbta vienuolika ES paramą gavusių projektų. Geriausiu pripažintas Santariškių klinikų Rytų ir Pietryčių Lietuvoje įgyvendinamas gyventojų sergamumo ir mirštamumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų mažinimo projektas. Lietuvoje šiuo metu įgyvendinama apie 3 tūkst. ES lėšomis finansuojamų projektų, o iš viso paskirstyta daugiau nei 4 mlrd. litų paramos.