Dėl Prancūzijos pasiūlytos supaprastintos sutarties, galinčios ištraukti Europos Sąjungą (ES) iš konstitucinės krizės, jokio susitarimo dar nepasiekta, ketvirtadienį pareiškė Europos Komisijos (EK) atstovas.
„Susitarimas ryškėja, bet tai nereiškia, kad susitarimas jau yra”, – teigė EK atstovas žiniasklaidai Johannesas Laitenbergeris (Johanesas Laitenbergeris).
„Mūsų vykdomas darbas juda teigiama linkme, bet derybų mes dar neužbaigėme” ir iki birželio 21-22 dienomis vyksiančio ES viršūnių susitikimo lieka daug ką nuveikti, Briuselyje vykusioje spaudos konferencijoje sakė EK atstovas.
Minėtame viršūnių susitikime Vokietijos kanclerė Angela Merkel, kurios atstovaujama šalis iki liepos pirmininkauja ES Ministrų Tarybai, tikisi susitarti dėl veiksmų plano, galiausiai leisiančio pasirašyti sutartį, pakeisiančią žlugusią ES konstituciją, kurią pražudė 2005 metais referendumuose „ne” tarę olandai ir prancūzai.
J.Laitenbergerio spaudos konferencijos išvakarėse Briuselyje lankėsi naujasis Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy (Nikola Sarkozi), gynęs savo siūlomą supaprastintąją sutartį, kuri padėtų išvengti būtinybės rengti daugiau nenuspėjamų referendumų.
Briuselyje surengtoje spaudos konferencijoje N.Sarkozy tvirtino, kad supaprastinta sutartis yra „vienintelis galimas sprendimas”, jeigu blokas nori ištrūkti iš institucinės aklavietės.
Toje pat spaudos konferencijoje po derybų su Prancūzijos lyderiu kalbėjęs Europos Komisijos vadovas Jose Manuelis Barroso (Žozė Manuelis Barozu) sakė regintis ryškėjantį susitarimą dėl naujosios supaprastintos ES konstitucinės sutarties.
Institucijų reforma laikoma gyvybiškai būtina norint, kad blokas veiktų efektyviau, ypač po 2004 metų, kai jo valstybių narių nuo 15 pagausėjo iki 27.
Tačiau valstybės narės smarkiai nesutaria, kas toje sutartyje turėtų būti parašyta.
Vokietija ir dar 17 šalių ratifikavo originalų konstitucijos tekstą, ir dauguma šių valstybių nori, kad pataisų būtų daroma kuo mažiau.
„Optimizmui esama priežasties, – teigė J.Laitenbergeris. – Gerasis scenarijus, prie kurio visi dirba, yra pasiekti susitarimo Europos Tarybos (viršūnių susitikime)”.
Briuselyje dėstytose mintyse N.Sarkozy nepateikė tikslios informacijos apie savo planą, tačiau kalbėjo, kad ES pirmininkavimo institucija turi būti stabilesnė – šiuo metu kas pusmetį blokui pirmininkauja vis kita šalis, o kvalifikuotosios daugumos balsavimo sistemą privalu taikyti ir tose srityse, kuriose šiuo metu valstybės narės gali pasinaudoti veto teise.
Vokietija yra pareiškusi, jog būtina išsaugoti originaliojo teksto esmę.
Ketvirtadienį Vokietijos atstovas teigė, kad A.Merkel pozicija šiuo klausimu nepasikeitė.
Ji pasirengusi svarstyti sutrumpintąjį tekstą, tačiau tik tokį, kuriame bus išlaikyta konstitucinės sutarties esmė, ypač tos vietos, kuriose kalbama apie Europos socialines vertybes. Kaip Berlyne teigė A.Merkel atstovas, kanclerė nenori tokios sutarties, kurioje būtų kalbama tik apie ES veikimo mechanizmus.
A.Merkel ir toliau pasiryžusi kitą mėnesį pateikti veiksmų planą, kuris leistų ratifikuoti naująją sutartį iki 2009 metų rinkimų į Europos Parlamentą, pridūrė atstovas.
„Mes pritariame konstitucinės sutarties vertybėms, principams, tikslams, – ketvirtadienį naujienų agentūrai AFP teigė J.M.Barroso. – Dabar mums reikia rasti formuluotę, kuri atitiktų bendrąsias mūsų problemas, išsaugotų didžiumą sutarties esmės ir tuo pačiu parodytų, kad mes įsiklausėme į nenorinčiųjų sutarties susirūpinimą”.
J.Laitenbergeris pabrėžė, kad konstitucinėje sutartyje turi išlikti Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija.
„Visa konstitucinė sutartis yra padėta ant stalo aptarti, ir pagrindinių teisių chartija yra labai svarbus elementas”, – teigė jis.