Baimės, kurias pakurstė po rugsėjo 11-osios išpuolių pradėtas „karas su terorizmu”, vis labiau skaldo pasaulį, trečiadienį paskelbė organizacija „Amnesty International”, sukritikavusi taip pat ir žmogaus teisių pažeidimus nuo Kinijos iki Darfūro ir nuo Rusijos iki Artimųjų Rytų.
Dėl diskriminuojančių Vakarų šalių antiteroristinių strategijų žymiai pagilėjo praraja tarp musulmonų ir ne musulmonų, savo metinėje ataskaitoje perspėjo žmogaus teisių organizacija.
Žmogaus teisės nuolat pažeidinėjamos Irake ir Afganistane – po 2001 metų rugsėjo 11-osios atakų JAV pradėto karo su ekstremizmu fronto linijoje.
Ataskaita atskleidė „siaubingą kainą, kurią paprasti piliečiai moka už jų lyderių nesugebėjimą gerbti žmogaus teises”, teigė „Amnesty International” vadovė Irene Khan (Airen Chan).
„Baimės politika verčia žmogaus teisių pažeidimus suktis spirale žemyn, kur nėra jokių šventų ir neliečiamų teisių ir kur niekas nėra saugus”, – sakė ji.
„Karas su terorizmu” ir karas Irake su ištisu žmogaus teisių pažeidimų sąrašu sukėlė gilius nesutarimus, kurie temdo tarptautinius santykius”, – tęsė I.Khan.
320 puslapių ataskaitoje apie žmogaus teisių pažeidimus 2006 metais itin daug dėmesio skiriama smurtui prieš moteris, taip pat kankinimams, terorui ir mirties bausmei, kuriai „Amnesty International” nepritaria.
Itin daug kritikos teko JAV kalėjimui Gvantanamo įlankoje. „Amnesty International” nurodė, kad sulaikymo centre, kurį ji pavadino „viešu karo su terorizmu neteisybių simboliu”, tebelaikoma 400 asmenų iš daugiau kaip 30 valstybių.
Kalbėdama apie smurtą prieš moteris, organizacija pažymėjo, kad kas trečia moteris per savo gyvenimą būna mušama, priverčiama turėti lytinių santykių ar patiria kitokį savo partnerio smurtą.
„Amnesty International” taip pat skelbia, kad 70 proc. pastarojo meto konfliktų aukų sudaro civiliai gyventojai, daugiausia moterys ir vaikai.
Regioniniai konfliktai sudaro sąlygas didžiajai daliai ataskaitoje nurodomų pažeidimų.
„Darfūras yra kraujuojanti pasaulio sąžinės žaizda”, – apie smurto krečiamą Sudano regioną teigė ataskaitos autoriai.
Jie pridūrė, kad Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos darbą „apsunkina nepasitikėjimas ir įtakingiausių jos narių sandėriai”, galvoje turėdami Kiniją ir Rusiją.
Praėjusių metų karas tarp Izraelio ir „Hizbollah” užtraukė gėdą visai tarptautinei bendruomenei, teigiama ataskaitoje. Jungtinėms Tautoms prireikė „savaičių, kad sukauptų valią ir paragintų sudaryti paliaubas” 1 200 civilių gyventojų gyvybes nusinešusiame konflikte.
„Žmogaus teisių košmaras vyksta mūsų pačių akyse, o tarptautinė bendruomenė lieka rami”, – pridūrė I.Khan, kalbėdama apie palestiniečių bėdas.
Pernai Irake „tebegyvavo blogiausios Saddamo Husseino (Sadamo Huseino) režimo praktikos – kankinimai, nesąžiningi teismai, mirties bausmės ir nebaudžiami prievartavimai”, – teigė „Amnesty International”.
Ataskaitoje smerkiamas susidorojimas su žmogaus teisių aktyvistais Kinijoje, Zimbabvėje ir Irane, tai pat „represijos” Egipte.
„Amnesty International” taip pat identifikuoja „nestabilumo lanką”, kuris tęsiasi nuo Pakistano iki Afrikos rago, kur ginkluotos grupuotės mankština savo raumenis.
Tačiau „karas su terorizmu” tapo pagrindine ataskaitos kriticizmo tema. I.Khan pažymėjo, kad Jungtinės Valstijos pasaulį regi kaip „vieną milžinišką karo lauką”.
Aplamai, „trumparegiška bauginimo politika pakirto įstatymo ir žmogaus teisių viršenybę, paskatino rasizmą ir ksenofobiją, pakurstė diksriminaciją, nuslopino nuomonių skirtumus, suintensyvino konfliktą ir pasėjo grūdą dar didesniam smurtui”, teigė I.Khan.
„Baimė, nepasitikėjimas ir pasidalijimas tarptautinėje bendruomenėje yra tokie gilūs, kad ji prieš žmogaus teisių pažeidimus iš esmės yra bejėgė”.
Visuomenės spaudimas yra efektyviausias būdas priversti vyriausybes kovoti su žmogaus teisių pažeidimais, sakė I.Khan.
„Viltis, kad bus gerbiamos žmogaus teisės, gimsta per paprastų žmonių darbą”, – pažymėjo ji.
„Kai pasižiūrime, kas paskatino pažangą, matome, kad ji tapo pilietinės visuomenės spaudimo rezultatu”.
Tuo tarpu JAV vyriausybė atmetė „Amnesty International” ataskaitą kaip „politinį dokumentą”.
„Gana aišku, kad „Amnesty International” mus laiko patogia ideologine bokso kriauše. Deja, tai nėra nauja”, – sakė Valstybės departamento atstovas spaudai Tomas Casey (Tomas Keisis).
„Manau, kad ši ataskaita labiau primena politinį dokumentą, o ne sąžiningą žmogaus teisių pasaulyje apžvalgą”, – pažymėjo jis.