Valstybės kontrolė įvertino studijų universitetuose organizavimą ir padarė išvadą, kad universitetams stinga ne tik lėšų, bet ir racionalaus jų naudojimo.
Audito metu Valstybės kontrolė nustatė, kad valstybės biudžeto studijoms organizuoti skiriama tik apie pusė universitetams reikalingų lėšų, tačiau, kita vertus, universitetai neracionaliai panaudoja gautas lėšas: ne visada atsižvelgia į darbo rinkos reikalavimus ir pokyčius, rengia tokių specialybių studijas, kurioms neturi mokymo bazių, tinkamos kvalifikacijos pedagoginio ir mokslinio personalo, kai kuriuose universitetuose dėstomos programos, kuriose Studijų ir kokybės vertinimo centras nustatė esminių trūkumų.
Anot Valstybės kontrolės, neefektyviai ir neteisėtai valstybės biudžeto lėšomis ir patikėtu valstybės turtu turtu disponuoja Klaipėdos, Šiaulių ir Vilniaus universitetai, nes praėjusiais metais sudarinėjo sandorius, kurie kurie neatitinka galiojančių teisės aktų.
Anot auditorių, pavyzdžiui, Klaipėdos universitetas valdo 23,5 ha valstybinės žemės sklypą, kurio dalį užima mokomieji korpusai, o likusioji teritorija yra nenaudojama. Šiame sklype universitetas sudarė jungtinės veiklos sutartį su privačiu investuotoju UAB „Baltisches haus”, kuris universiteto nuomojamame žemės sklype pastatė prekybos centrą ir auditorijų kompleksą universitetui. Dėl šio sklypo subnuomos teisėtumo vyksta teisminiai ginčai.
Valstybės kontrolierių teigimu, Šiaulių universitetas savo vardu įregistravo Socialinių mokslų fakulteto pastatą, nors to nenumato galiojantys įstatymai. Kaip rašoma Valstybės kontrolės audito ataskaitoje, aukštoji mokykla pasirašė žemės subnuomos ir pasaugos sutartis, pažeisdama teisės aktus, poilsio bazės teritorijoje savavališkai be leidimų statomi statiniai, turtas be universiteto raštiško sutikimo bei suderinimo yra naudojamas trečiųjų asmenų.
Šiaulių universiteto rektorius Vincas Laurutis sutinka su Valstybės kontrolės išvadomis dėl neefektyvaus turto – poilsio bazių – panaudojimo, nes, jo teigimu, gautos pajamos nepadengia bazių išlaikymo išlaidų. Tačiau, kaip pridūrė universiteto vadovas, išvados nėra itin tikslios, nes Lietuvoje įstatymų bazė nėra subalansuota, todėl universiteto administracijos ir Valstybės kontrolės nuomonė dėl Socialinių mokslų fakulteto pastato įregistravimo universiteto vardu nesutampa.
Anot auditorių, Vilniaus universitetas, vykdydamas 2003-2006 metų mokslo ir studijų įstaigų renovavimą, neteisėtai pasirašė atliktų darbų aktus dėl universiteto bendrabučių langų pakeitimo darbų, kurie buvo neatlikti, bet rangovui už juos sumokėta.
„Taip, pažeidimas buvo, bet mes jį ištaisėme, todėl pažeidimo nebėra. Manau, kad išvada dėl neteisėto atliktų darbų akto pasirašymo į ataskaitą įtraukta nelabai korektiškai, nes pažeidimas buvo ištaisytas”, – BNS teigė VU rektorius Benediktas Juodka. Jis pridūrė, jog iš esmės Valstybės kontrolės audito ataskaita yra labai naudinga, nes joje įtrauktos išvados dėl studijų organizavimo ir kokybės.
Nepaisant neefektyvaus ir kartais neteisėto valstybės biudžeto lėšų ir valstybės turto panaudojimo, universitetų finansavimas visgi nėra visavertis, teigiama ataskaitoje. Praėjusiais metais kiekvienam studentui teko po 5,42 tūkst. Lt, arba pusantro karto daugiau negu prieš penkerius metus, tačiau tai sudaro tik apie pusę visų universitetams reikalingų lėšų.
Negaudami visaverčio finansavimo, universitetai negali skirti pakankamai lėšų mokslui vystyti, darbuotojų kvalifikacijai kelti, mokslo ir studijų materialinei bazei gerinti. Apie 90 proc. visų universitetų pastatų reikia remontuoti, labai bloga daugelio bendrabučių būklė, pasenusi laboratorijų įranga.
Pagrindinė Lietuvos universitetų problema, kad nevykdomi ilgalaikiai specialistų poreikio tyrimai visos šalies mastu, nėra valstybinės institucijos, kuri šiuos tyrimus koordinuotų.
Ne visuose universitetuose sukurta efektyvi vidinė studijų vertinimo sistema, per mažai programų pateikiama išoriniam ir užsienio ekspertų vertinimui.
Daugelio studentų taip pat netenkina studijų programos, dėstytojų kompetencija, dėstymo metodika.
Analizuodami aukštojo mokslo finansavimą auditoriai atkreipė dėmesį, kad universitetai nepanaudoja visų galimybių užsidirbti iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, įmonių ir valstybinių institucijų užsakymų. Kai kurie universitetai neefektyviai ir neteisėtai naudoja valstybės biudžeto lėšas ir disponuoja jiems patikėtu turtu. Auditorių nuomone, studijų finansavimo ir studentų kreditavimo sistema turėtų būti tobulinama.