Lietuvos dailės muziejaus (LDM) padalinyje – Palangos gintaro muziejuje visą vasarą veiks paroda „Tiškevičių rūmų Palangoje statybos projektas. Vokiečių architekto Franzo Heinricho Schwechteno (1841-1924) archyvas”
Pirmą kartą viešai rodomi darbai – tai architekto Franzo Heinricho Schwechteno Palangos rūmų brėžiniai ir eskizai, sukurti 1896-1916 metais. Juos papildo atvirukai ir fotografijos, įamžinusios Felikso Tiškevičiaus kabinetą bei parko vaizdus. Įspūdingos ir Sofijos Tiškevičienės fotografijos, kurioms ji pozavo kartu su daugybe ją apspitusių vaikaičių. Dar labiau parodos ribas praplečia Lietuvos dailės muziejaus (LDM) šiais metais išleistas devintasis „Metraščio” numeris, kuriame spausdinamas Lenkijos mokslų akademijos direktoriaus pavaduotojos, habil. mokslų daktarės Malgorzatos Omilanowskos straipsnis „Franzo Schwechteno, Edouardo Andre ir Stanislawo Witkiewicziaus projektai Palangoje”.
Beveik po šimto metų
Ekspozicija atveria ilgai nežinotą Palangos kurorto istorijos puslapį apie rūmų projektavimą, jų statybą bei planuotus darbus. Pasak LDM direktorius Romualdo Budrio, iki praėjusių metų Lietuvos mokslininkų ir kultūrininkų pastangos rasti F.H.Schwechteno brėžinius ir piešinius buvo bevaisės. Unikalūs dokumentai aptikti architekto personaliniame fonde Berlyne, Slaptajame Prūsijos valstybės kultūros paveldo archyve po to, kai muziejus ėmė bendradarbiauti su šiuo archyvu Taikomosios dailės muziejuje Vilniuje rengdamas dvi parodas.
„Svarbiausia priežastis, kodėl garsus vokiečių architektas F.H.Schwechtenas nebuvo tinkamai įvertintas Lietuvoje, yra dingę jo sukurtų Palangos rūmų projektai. Šių dokumentų originalai, surasti beveik po šimto metų, ypač svarbūs dabar, rengiantis atnaujinti Palangos gintaro muziejų ir istorinį parką. Dabar, kai turime pirminius autentiškus rūmų planavimo dokumentus, galėsime jais remtis atkurdami autentišką rezidenciją”, – per parodos atidarymą kalbėjo R.Budrys.
Direktorius sakė, kad ypač įdomu palyginti muziejuje sukauptas žinias su F.H.Schwechteno projektais. Mat po Antrojo pasaulinio karo išdraskyti rūmai 1956 metais buvo atnaujinti nepaisant pirminio projekto juos pritaikyti dailininkų kūrybos namams. R.Budrys primena, kad nuo 1963-iųjų rūmuose veikia Palangos gintaro muziejus. Gerai prisimena ir 1968 metų birželio 18-ąją, kai jam teko pasivaikščioti po rūmų sales su ilgamečiu grafų Tiškevičių tarnu Konstantinu Kraucovu (1899-1972). Tai, ką beveik prieš keturiasdešimt metų iš buvusio tarno pasakojimo nubraižė ir išsamiai aprašė R.Budrys, dabar patvirtina F.H.Schwechteno projektuose nurodyta salių ir kambarių paskirtis.
Rūmus plėtė ir puošė
Paties architekto datuoti rūmų brėžiniai ir interjerų puošybos piešiniai liudija, kad projektavimo ir statybos darbai buvo atliekami keliais etapais. Pirmasis baigėsi 1897-ųjų pabaigoje, kai erdvios terasos vietoje iškilo puošnūs nauji rūmai. Maždaug po dešimties metų grafai užsakė F.H.Schwechtenui vakarinėje rūmų pusėje, kur tuomet buvo veranda, suprojektuoti koplyčią, o naują verandą įrengti pietinio rūmų fasado centre priešais rožyną. Dar kartą plėsti rūmus grafai norėjo 1916 metais, nes juose jau neišsiteko daugybė Tiškevičių giminaičių, vasarą atvykstančių į populiarųjį kurortą. Architektui buvo užsakytas suprojektuoti aukštesnis mansardinis rūmų stogas, po kuriuo ketinta įrengti dar devynis gyvenamuosius kambarius, kitas būtinas patalpas. Tačiau šis projektas nebuvo įgyvendintas.
Paroda pristato visus rūmų projektavimo ir statybos etapus, parodo, kaip bėgantis laikas keitė jų vaizdą. Jau nebėra visų skulptūrų, žibintų ir gėlių vazų – viso to, kas kūrė bendrą statinio ir jo aplinkos harmoniją.
Karališkasis architektas
Grafų Tiškevičių rūmus supantį istorinį parką kūrė garsus Europos kraštovaizdžio architektas prancūzas Edouardas Francois Andre, apie kurį per pastarąją dešimtmetį nemažai paskelbta informacijos. Toks pat garsus, tačiau mums dar mažai žinomas vokietis F.H.Schwechtenas, gimęs Kelne 1841 metais. Tarp garsiausių jo projektų – Prūsijos parlamento pastatas, Berlyno Anhalto stotis, Berlyno Apaštalo Pauliaus, Šv. Simono, Kaizerio Vilhelmo I Atminimo bažnyčios. Už pastarosios projektą autoriui suteiktas karališkojo architekto ir slaptojo architektūros patarėjo vardas. Išskirtiniai F.H.Schwechteno nuopelnai įvertinti ir kitais įspūdingai skambančiais apdovanojimais: Raudonasis erelio, Karūnos, Liūto ordinai bei Riterio kryžius. Nuo 1914-ųjų architektas – Menų akademijos prezidentas.
1999 metais Štutgarte išleista Peero Zietzo monografija apie F.H.Schwechteną. Autorius teigia, kad istorizmo ir modernizmo dermė F.H.Schwechteno kūryboje neleidžia abejoti, kad tai vienas garsiausių XIX amžiaus pabaigos-XX amžiaus pradžios vokiečių architektų. Knygoje pateiktas ir paties architekto sudarytas kūrinių sąrašas, kuriame nurodyti ir Palangos rūmai.
🙄