Siekdama sumažinti Europos Sąjungos (ES) rinkos iškraipymus ir atsižvelgti į infliaciją, Europos Komisija siūlė padidinti minimalų alkoholinių gėrimų akcizą. Tačiau Europos Parlamentas (EP) trečiadienį atmetė šį siūlymą 198 balsais už, 355 – prieš, 39 – susilaikius.
Daugelis europarlamentarų nuogąstavo, kad padidinus minimalų akcizą gali padidėti infliacija, ypač naujosiose ES narėse, todėl ragino leisti pačioms šalims nuspręsti dėl akcizo dydžio, praneša Europos Parlamento spaudos tarnyba.
Suvienodinti minimalų Europos Bendrijos šalių akcizą alkoholiniams gėrimams, išskyrus vynui, buvo nutarta dar 1992 m., siekiant sumažinti bendrosios rinkos iškraipymus. Tuomet buvo nustatyta absoliuti akcizo vertė, tačiau dėl infliacijos alkoholinių gėrimų kainos nuo to laiko padidėjo. Todėl Europos Komisija pasiūlė padidinti minimalaus akcizo dydį. Kadangi kitos ES šalys jau taiko didesnius akcizus, siūlomas sprendimas pirmiausia paveiktų Lietuvą, Latviją, Čekiją, Vokietiją, Ispaniją, Rumuniją, Bulgariją, Maltą ir Liuksemburgą.
Tačiau, pasak EP Europos liaudies partijos atstovės iš Liuksemburgo Astridos Luling (Astrid Lulling), valstybės, norinčios padidinti alkoholinių gėrimų akcizą, gali tai padaryti pačios, o „minimalių tarifų padidinimas įvairiais būdais paveiktų galutines kainas […] ir turėtų infliacinį poveikį, ypač naujosiose ES valstybėse, kurios teisingai tam priešinasi”. Be to, „negali būti daroma išvada, kad dėl skirtingų tarifų iškraipoma konkurencija, jei valstybės narės turi teisę pačios nustatyti šių tarifų lygį”.
Trečiadienį Parlamentas nutarė atmesti Komisijos siūlymą. Kadangi Komisija jo neatsiėmė po balsavimo, ataskaita grąžinta ją rengusiam komitetui. Ji bus svarstoma iš naujo. Mokesčių klausimams taikoma konsultacijų procedūra, todėl Parlamento nuomonė šiuo klausimu nėra privaloma ES Tarybai.
Diskusijoje šiuo klausimu kalbėjusi Liberalų ir demokratų aljanso atstovė Margarita Starkevičiūtė sakė: „Norėčiau paremti A. Luling pranešimą, nes manau, kad jis atitinka liberalią mokesčių politiką. Ginčas čia šiandien kyla ne dėl paties akcizo, kurio pakėlimas šimtosiomis dalimis iš tiesų nieko nepakeis, ir skirtumas tarp akcizų Lietuvoje ir, pavyzdžiui, Skandinavijos šalyse išliks toks pat didelis. Ginčas čia kyla dėl to, ar mes norime standartizuotų, harmonizuotų mokesčių tarifų, ar mes manome, kad mūsų šalių įvairovę turi atspindėti skirtingi mokesčių tarifai ir skirtingos mokesčių sistemos. Taip, mes turime skatinti verslą tarp įvairių šalių ir kurti bendrą vidaus rinką. Bet tai mes galime pasiekti […] harmonizuodami mokesčių bazę. Mokesčių tarifai turi atspindėti realią situaciją kiekvienoje šalyje, sudaryti galimybes verslui parodyti savo iniciatyvas. Tose šalyse, kur iniciatyvos nėra paremtos tinkama infrastruktūra, kaip naujose [ES] šalyse, tos iniciatyvos gali būti paremtos skirtingais mokesčių tarifais. Konkurencija yra visada sveikas dalykas, kad ir kokiam požiūriui jūs atstovautumėte”.