„Mažeikių nafta” pasirengusi kovoti su valdžios institucijomis dėl didesnės apyvartinių taršos leidimų kvotos, nes dabartinė kvota padarys bendrovei šimtamilijoninių nuostolių, rašo „Verslo žinios”.
Po „Akmenės cemento” nuogąstavimų dėl per mažos apyvartinių taršos leidimų (ATL) kvotos „Mažeikių nafta” (MN) taip pat prabyla apie tai, kad nacionaliniame plane numatytos ATL kvotos joms sukels rimtų problemų.
Savo ruožtu minėto plano projekto rengėjai tvirtina, kad ATL skirstymo esmė – „teršėjas moka”. Be to, primenama, kad uždarius IAE šalis patirs elektros energijos stoką. Dėl šios priežasties ATL kvota ypač aktuali šiluminėms elektrinėms.
„MN nekalba apie tai, kad nori daugiau teršti. Bendrovė kalba apie tai, kad Lietuvos sąskaita bus gerinami ES vidurkiai, nes kitų šalių tarnautojai Briuselyje guldo galvas už savo šalies interesus, o mes tylime sukišę galvas į smėlį”, – MN poziciją dėstė Mindaugas Voldemaras, kompanijos atstovas spaudai.
Taip pat primenama, kad kol kas Lietuva derasi su Europos Komisija (EK) norėdama įrodyti, kad net ir labai intensyviai investuojant į taršos mažinimą Lietuvai reikės ne 8,8 mln., bet bent jau 11 mln. ATL.
Pasak „Verslo žinių”, „Mažeikių nafta” sieks, kad jai būtų skirta didesnė taršos kvota. Dabar Lietuvai 5 m. nustatytas 9,9 mln. t taršos kvota, o vien „Mažeikių naftos” poreikis yra 15,97 mln. tonų.
„Susidariusią padėtį vertiname labai blogai. Trūkstamus 6 mln. t padauginkite iš prognozuojamos ATL vieneto kainos 20 eurų ir gausite minus 120 mln. eurų pasekmes. Visi kalba apie būsimas „PKN Orlen” investicijas, tačiau kol vienas akcininkas investuoja, dėl mūsų valstybės institucijų neveiklumo MN gali prarasti šimtus milijonų litų. Kaip galima vertinti sprendimą, kuris įmonei išlaidas padidina šimtais milijonų?” – aiškino M. Voldemaras.
Jo tvirtinimu, dėl per mažos ATL kvotos įmonės veikla nebebus ekonomiškai naudinga: „Valdžios institucijos neturėtų pamiršti, kad MN dirba pasaulinėje rinkoje, ir jei įmonė bus priversta pirkti tokį skaičių leidimų, ji bus paprasčiausiai išstumta iš verslo”.
Martynas Nagevičius, UAB „Ekostrategijos” direktorius ir vienas iš nacionalinio ATL skirstymo plano rengėjų, pripažįsta, kad skirtumas tarp Lietuvai EK suteiktos ATL kvotos ir mūsų šalies įmonių deklaruotų poreikių yra ženklus. Anot jo, prognozuojama, kad neinvestuodamos į taršos mažinimą, visos Lietuvos įmonės trūkstamiems ATL įsigyti rinkoje vidutiniškai turės išleisti apie 150-250 mln. eurų per metus – tokia yra aplinkosauginė kaina, kurią mūsų šalis, kaip ES narė, vienokiu ar kitokiu būdu turės sumokėti, kad būtų mažinamas poveikis klimato kaitai pasaulyje.