Klaipėdos krašto gyventojų finansinis išprusimas vis didėja – jau prieš metus jie drąsiausiai Lietuvoje rinkosi modernius taupymo būdus, o dabar šiuos būdus renkasi ne tik taupyti naujai atidedamas lėšas, bet ir jau anksčiau sukauptus pinigus.
Tokias tendencijas atspindi besikeičianti Klaipėdos regiono gyventojų finansinio turto SEB Vilniaus banke, turinčiame apie milijoną klientų, struktūra.
Pasak SEB Vilniaus banko prezidento patarėjos ir Šeimos finansų ekspertės Julitos Varanauskienės, peržiūrėti savo santaupų struktūrą ir priimti drąsius, tačiau didesnį pelningumą galinčius užtikrinti investavimo sprendimus daugelį paskatino ir augantis išprusimas, ir pirmieji sėkmingi investavimo vertybinių popierių rinkose rezultatai.
Per praėjusius 12 mėnesių klaipėdiečių santaupos banke išaugo 29 proc. Beveik visoms joms kaupti gyventojai rinkosi su akcijomis susietas obligacijas, gyvybės draudimą, investicinius ir pensijų fondus. Sparčiausiai padaugėjo investicijų į su akcijomis susietas obligacijas. Jas dažniau renkasi didesnes sumas sutaupę arba gavę klaipėdiečiai.
Anot J. Varanauskienės, populiarus investavimo būdas Klaipėdos regione ir toliau išlieka investiciniai fondai – į juos investuojamas maždaug kas trečias naujoms santaupoms skirtas litas.
Dukart dažniau nei prieš metus pasirenkami tradicinėmis periodinio investavimo priemonėmis tapę gyvybės draudimas ir savanoriško kaupimo pensijų fondai – ten pateko maždaug ketvrirtadalis naujoms santaupoms skirtų lėšų.
Pasak J. Varanauskienės, pernai buvo pirmieji metai, kai oficialios apklausos parodė, jog vienam šeimos nariui tenkančios pajamos yra didesnės nei išlaidos.
Mažesnių miestelių gyventojų būtinosios išlaidos – maistui, būstui, sveikatai, transportui – sudaro didesnę išlaidų dalį, ir jiems sutaupyti yra sunkiau nei vilniečiams, kauniečiams bei klaipėdiečiams.
Ekspertė pastebi, jog dėl klausimo, ar verta taupyti, nes pinigai nuvertėja – gal geriau gyventi šia diena, – vis dar vyksta diskusijos. Daugėja ir pagundų, kur išleisti pinigus – parduotuvių plotas didžiuosiuose miestuose auga, didėja ir restoranų apyvarta.
Anot J. Varanauskienės, terminuotųjų indėlių palūkanos neatperka infliacijos, tačiau investavimas yra kas kita – pajamos paverčiamos turtu, kuris laikui einant nenuvertėja.
Mažesni regionai taupydami yra konservatyvesni galbūt ir dėl to, kad tam gali skirti mažesnę pajamų dalį.
„Gaji nuomonė, kad norint investuoti reikia turėti dideles sumas. Kiek klausinėjau, kokia mažiausia suma galėtų būti, mažiausioji iš įvardytų buvo 5 tūkstančiai litų. Visai ne. Reikia tiesiog turėti dalį santaupų, kurių neinvestuosi – planuotiems ir neplanuotiems pirkiniams – ir dalį, kurios atliktų”, – sakė J. Varanauskienė.
Pastebima ir tokia tendencija, kad būsto kreditus pasiėmę žmonės neskuba jų grąžinti – palūkanos yra nedidelės, suprantama, jog ateityje kas mėnesį atiduodama suma sudarys vis mažesnę pajamų dalį. Atliekami pinigai mieliau investuojami ir tikimasi iš to uždirbti.
Pasitaiko atvejų, kai vartojamoji paskola imama tam, kad būtų galima investuoti, tačiau tai, anot J. Varanauskienės, yra rizikinga – reikia turėti jau daugiau žinių, ir pagalvoti, iš ko bus grąžinta paskola, jei uždirbti nepavyks.