Iš devynių mūsų šalyje veikiančių ministerijų, ko gera, didžiausias vykdomąsias galias tramdant girtus vairuotojus ir gerinant eismo saugumą turi dvi – Vidaus reikalų ir Susisiekimo.
Abiejuose jų dirba didelės valstybės tarnautojų, suskirstytų į departamentus ir įvairias žinybas, pajėgos. Tai lyg ir turėtų garantuoti, kad popieriuose surašytos įvairios valstybinės programos, strategijos ir koncepcijos anksčiau ar vėliau virstų realybe.
Jos virsta, tik kažkodėl karo keliuose nesustabdo.
Jaučiasi nusipelnę padėkos
Susisiekimo ministerijos veiklos uždaviniuose įrašytas abstraktus turinio prasme punktas, kad ši vykdomosios valdžios institucija dalyvauja visų rūšių transporto saugaus eismo politikos formavime, rengia ir įgyvendina valstybės strategiją transporto srityje.
Ministerijos darbuotojai į žurnalistų priekaištus dėl nesibaigiančio karo šalies keliuose turi paruošę atsakymą, iliustruojantį jų įtemptą darbą. Juolab kad į devynis departamentus struktūriškai padalintoje ministerijoje yra atskiras padalinys, kurio pavadinimas kalba pats už save – Saugaus eismo departamentas.
Remiantis Susisiekimo ministerijos atstovo Arūno Dargio įvardintais kolegų darbo, nukreipto karui keliuose stabdyti, vaisiais, saugaus eismo labui daug nuveikta ir dar daugiau žadama nuveikti.
Pavyzdžiui, vien tik pernai buvo pasiūlytos dviejų įstatymų, skirtų žūvančiųjų keliuose skaičiui mažinti, redakcijos.
Pagal Vyriausybės patvirtintus ir šiuo metu galiojančius Kelių eismo taisyklių pakeitimus sugriežtinti reikalavimai mopedų vairuotojams, motorinių transporto priemonių vairuotojai artimųjų žibintų šviesas privalo naudoti jau ištisus metus. Ministerija savo nuopelnu vadina ir visiems vairuotojams primestą naują prievolę – reikalavimą tamsiu paros metu išlipus iš automobilio vilkėti ryškiaspalvę liemenę.
Būtent Susisiekimo ministerijos tarnautojams turėtume dėkoti ir už tai, kad žvyrkeliuose leistinas greitis sumažintas iki 70 km/h, o maršrutinio transporto vairuotojai, kaip ir visi, privalo paisyti (nors to ir nedaro) kelio ženklo „Sustoti draudžiama”. Ir dar – už tai, kad važiuojant autobusu, keleiviai taip pat privalo naudoti saugos diržus, jeigu jie įrengti. Tik kyla klausimas – kaip tai padės apsisaugoti nuo girto vairuotojo sėdimo prie autobuso vairo?
Popierinė kova
Beje, būtent Susisiekimo ministerija pasiūlė keisti Administracinių teisės pažeidimų kodeksą ir griežtinti atsakomybę neblaiviems vairuotojams, diferencijuoti ir griežtinti atsakomybę už greičio viršijimą.
Ministerijai priklauso ir Seimo narių valia privalomu vykdyti įstatymu iki šiol nevirtęs siūlymas sumažinti leistiną alkoholio koncentraciją pradedančiųjų vairuotojų ir vairuotojų profesionalų kraujyje iki 0,2 promilės.
Be to, ministerija vykdo susisiekimo ministro įsakymą dėl Stacionarių matavimo prietaisų sistemos įdiegimo bei Kelių eismo dalyvių mokymo. Deja, šie du svarbūs dalykai kol kas dar įgavę tik koncepcijų su iškeltais tikslais formą.
Itin smagiai skamba Kelių eismo dalyvių mokymo koncepcijos tikslas: „
siekiama, kad eismo dalyviai suvoktų eismo aplinką ir joje egzistuojančią tvarką, eismo aplinkoje grėsmes, kylančias eismo dalyviams, eismo įvykių priežastis ir pasekmes, ugdytų ir bendruosius gebėjimus, padėsiančius geriau orientuotis eismo aplinkoje, numatyti ir atpažinti grėsmes ir taikyti žinomus saugaus elgesio modelius, išsiugdytų vertybines nuostatas, laiduojančias turimas žinių ir gebėjimų panaudojimą praktikoje, bei aktyvią asmens poziciją, kuriant saugesnę eismo aplinką”.
Patogumo ir saugumo vardan
Susisiekimo ministerija, kaip ir kitos vykdomosios valdžios institucijos, turi ne tik galingą biurokratinį aparatą, bet ir papildomą „kareivių” armiją – Vyriausybės įkurtas žinybas prie ministerijos.
Viena jų – Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD). Ši įstaiga atsakinga už siauresnę sritį, todėl ir tikslai – konkretesni: valstybinės reikšmės kelių atkūrimas, priežiūra ir plėtra. O sąsaja su karu keliuose užkoduota viename iš direkcijai iškeltų uždavinių: „kad keliai Lietuvoje būtų ne tik patogūs, bet ir saugūs.”
Įdomu tai, kad šios žinybos atstovai, paklausti apie nuveiktus ar planuojamus darbus, jų išvardino dvigubai daugiau nei ministerija.
Pasak direkcijos Eismo saugumo skyriaus vedėjo pavaduotojo Antano Čereškos, valstybinės reikšmės keliuose nustačius 267 „juodąsias dėmes”, 2006 metais buvo imtasi šešių eismo saugą gerinančių priemonių: 11,8 km ruože įrengtas apšvietimas, remiantis ilgamete užsienio šalių praktika penkios avaringos sankryžos virto žiedinėmis, dar keturios rekonstruotos kitomis priemonėmis.
Be to, įrengti beveik 46 km pėsčiųjų ir dviračių takų bei šaligatvių, o siekiant išvengti priešpriešinio transporto priemonių susidūrimo, atsitrenkimo į kliūtis – medžius kelkraščiuose, viadukus, 30 km ruože įrengti metaliniai apsauginiai atitvarai.
Geri maži darbai
Priemonės gal ir puikios, tik atsižvelgiant į tai, kad mūsų šalies magistralinių, krašto ir rajoninių kelių ilgis siekia per 21 tūkst. kilometrų, nuveikti darbai menkai pastebimi. Be to, reikia nepamiršti apie prastą gatvių, kuriomis privalu rūpintis savivaldybėms, būklę.
Tuo metu LAKD įgyvendintos švietėjiškos priemonės, tarp jų – radijo laidos ir vaizdo klipai, raginantys vairuotojus laikytis saugaus greičio ir nevairuoti neblaiviems, tikslinės auditorijos nepasiekė. Juk sulaikytų girtų vairuotojų skaičių didėja, o avaringumas nemažėja, žuvusiųjų eismo įvykiuose gretos neretėja.
Šiais metais direkcija ir toliau vykdo inžinierines bei švietėjiškas saugaus eismo priemones, pasitelkiant į pagalbą radiją, televiziją, spaudą, saugos diržų efektyvumo įrenginių demonstravimą, atšvaitų ir specialių leidinių platinimą.
Tik kas atsakys – ar tai nėra mokesčių mokėtojų pinigų švaistymas?
Avarijos – nestabdomos
Tai, kad nelaimių keliuose nemažėja, iliustruoja ir tragiška vakarykštė avarija Klaipėdoje.
Apie 0.45 val. Taikos ir Baltijos prospektų žiedinėje sankryžoje, vadinamoje gaudykle, pirminiais duomenimis, viršytu greičiu važiavęs motociklas „Yamaha 600” atsitrenkė į šaligatvio bortelį, numušė kelio ženklą, kelis kartus apsivertė ir, perlėkęs perlėkęs krūmus, nusileido sankryžos duobėje.
Avarijoje iš karto žuvo 1980 metais gimęs Vyturio gatvės gyventojas Andrejus A. Netrukus Klaipėdos universitetinės ligoninės Reanimacijos skyriuje mirė ir kartu važiavęs jo bendraamžis – Bandužių gatvės gyventojas Sergejus Ž.
Spėjama, kad „britvą” vairavo Andrejus A. Motociklas buvo be valstybinių numerių. Jo savininkas tikslinamas.