Kai prieš keletą metų susiruošiau leisti savo atžalą į darželį ir atnešiau direktorei vaiko dokumentus, išgirdau kiek nustebinusį pasiūlymą: „Tegul mažylis ateina pas mus nuo birželio, o ne nuo rugsėjo? Juk čia ne mokykla.”
Šiandien esu įsitikinusi, kad gavau vieną vertingiausių patarimų. Pažintis su darželiu vasarą – patogu tėvams ir neskausminga vaikui.
Vasarą – linksmiau
Kaip vaikas jausis darželyje, labai priklauso nuo pirmųjų jo įspūdžių naujoje aplinkoje. Kiekvienas tėtis ar mama svajoja, kad jo vaikui būtų parodyta pakankamai dėmesio, kad auklėtoja nušluostytų riedančią ašarėlę ir nuramintų. Kai kurie naujoje aplinkoje „pamiršta” patys valgyti ar nueiti į tualetą. Ir čia reikalinga auklėtojos pagalba. Tačiau kai į grupę susirenka apie dvidešimt pyplių, skirti dėmesio kiekvienam beveik neįmanoma. Auklėtojos pirmiausia stengiasi vaikus sudrausminti, pratinti prie dienotvarkės ir taisyklių.
Vilniaus lopšelio-darželio „Švelnukas” direktorė Danutė Stankevičienė sako, jog mąstant kaip palengvinti mažylių adaptaciją, jai ir kilusi mintis siūlyti tėvams atvesti vaikus vasarą. Tada grupėse sumažėja vaikų, auklėtojos gali daugiau dėmesio skirti naujokams. „Be to, vaikai visada geriau jaučiasi lauke, o ne patalpoje. Pastebėjau, kad mažieji naujokėliai ima ašaroti grįžę į vidų. Lauke šėldami mamos pasigenda daug rečiau”, – patirtimi dalijosi D.Stankevičienė.
Atostogos mieste
Jei aplinkybės taip susiklostė, kad dalį ar net visas atostogas teks praleisti namie, kai kurias dienas galima skirti vaikui pratinti naujoje aplinkoje. Pavyzdžiui, pirmą kartą palikti vaiką darželyje valandai, vėliau dviem ir t. t. Mažylis pamažu adaptuosis ir diena naujoje vietoje jam neatrodys tokia ilga. Be to, vasarą ligų sezonas jau yra pasibaigęs ir iki jam prasidedant mažylis įpras prie naujos vietos ir dienotvarkės, sustiprės. Beje, vasarą ir keltis anksti daug lengviau.
Kartu su dičkiais
Pašnekovė sako pastebėjusi, kad itin gerai mažyliai prie naujos aplinkos prisitaiko vyriausių vaikų grupėse. Paprastai nuo rudens mažylių grupes gauna tos auklėtojos, kurios būna ką tik išlydėjusios vyresniuosius į mokyklas. Vasarą būsimųjų pirmokų grupėje būna nedaug, o čia patekęs trimetinukas gali susipažinti su būsima auklėtoja, pažaisti su vyresniais vaikais. D.Stankevičienė sako pastebėjusi, jog „lopšelis reikalingas ne vaikams, bet tėvams”. Mat mažieji labai nori žaisti būtent su vyresniaisiais. Tiesa, vyresnieji linkę „mažius” ignoruoti, jei jų būna daug. Kai į grupę ateina vienas, du ar trys mažyliai, vyresni vaikai imasi juos globoti.
Mažieji irgi noriai stebi vyresnius, mokosi iš jų. Kadangi dičkiai jau savarankiški, auklėtoja gali daugiau dėmesio skirti mažiesiems.
Todėl rugsėjį, kai į grupę ateis daug jo bendraamžių, auklėtojai nebereikės jūsų atžalai aiškinti elemantarių dalykų – vaikas jau bus daug ko išmokęs. Užuot verkšlenęs, kad jam darželyje nejauku, baisu ar liūdna, jis jausis tvirtas „senbuvis”, galintis pamokyti savo naujuosius draugus.