Nevienodai patinusios kojos – rimtas signalas būsimoms mamoms

Besilaukiančios moterys net dešimt kartų dažniau serga giliųjų venų tromboze

Kojų patinimas – dažnas nėščiųjų negalavimas. Tačiau jei viena koja patinsta daugiau nei kita, gali būti giliųjų venų trombozė. Šios ligos komplikacijos gali grėsti net būsimos mamos gyvybei. Dėl giliųjų venų trombozės Lietuvoje kasmet netenkama dviejų trijų gimdyvių.

Vilniaus m. universitetinės ligoninės Kraujagyslių chirurgijos klinikos vadovas, prof. dr. Vytautas Triponis neseniai grįžo iš pasaulinio kongreso Kipre, kur skaitė pranešimą apie Lietuvos nėščiųjų giliųjų venų trombozės (GVT) profilaktiką ir gydymą. Anot profesoriaus, Lietuvoje šios ligos profilaktika tarp nėščiųjų pamažu įsibėgėja, turime ir visas šiuolaikines gydymo priemones. Tačiau jos nėra visuotinai prieinamos.

Dažniausia – po gimdymo

Itin pavojinga gyvybei GVT komplikacija – plaučių arterijos trombembolija atsiranda tuomet, kai giliosiose kojų venose susidarę trombai atitrūksta ir kartu su kraujo srove nukeliauja į plaučių arteriją. Dėl staiga sutrikusios širdies ir plaučių funkcijos žmogus gali mirti. Vis dėlto jei trombas ne visiškai užkemša arteriją, po savalaikio gydymo liūdnos baigties pasiseka išvengti.

„Liūdniausia, kad didžiausia pavojingos gyvybei komplikacijos tikimybė atsiranda antrą savaitę po gimdymo, motinai su kūdikiu jau sugrįžus namo”, – sako kraujagyslių chirurgas.

Gimdymas sudaro sąlygas trombams atitrūkti. Po gimdymo pakinta gyvybinės organizmo funkcijos. Itin suaktyvėja kraujo krešėjimas – tai padeda išvengti kraujavimo iš gimdos. Padidėjęs jis išlieka net 2-3 savaites. „Tai tikra gamtos dovana. Tačiau lazda turi du galus”, – tikina prof. V.Triponis.

Sunku pastebėti

Laukiančios gandrų moterys net dešimt kartų dažniau už kitas serga giliųjų venų tromboze. Vilniaus m. universitetinės ligoninės duomenimis, ši liga jos pacientėms dažniausiai pasireikšdavo antro trimestro pabaigoje bei trečiąjį trimestrą.

Į ligoninės Akušerijos ir ginekologijos kliniką patenka įvairių nėštumo sutrikimų turinčios moterys iš visos Lietuvos. Ištyrus pacientes bei nustačius kraujagyslių ligą jos perduodamos gydyti kraujagyslių specialistams.

„Liga klastinga todėl, kad ją sunku laiku pastebėti – kartais nebūna jokių išorinių požymių, jog įvyko kojų venų trombozė. Vis dėlto visos pas mus patekusios moterys pakitimus pastebėjo pačios. Dažniausias požymis – nevienodas, asimetriškas abiejų kojų patinimas”, – sako prof. V.Triponis.

Profesorius prisiminė atvejį, kai pagalbos kreipėsi aštuoniolikmetė, kuriai iki gimdymo tebuvo likę porą savaičių. Jaunai moteriai teatre pradėjo skaudėti ir tempti vieną koją, galūnė staiga pasidarė labai stora – teko kviesti greitąją pagalbą.

Gydymas iš savos kišenės

Esant bent mažiausiam įtarimui dėl GVT, kraujagyslių specialistas pataria atlikti kojų venų echoskopiją, kuri patvirtintų ar paneigtų ligos diagnozę.

Nustačius GVT, kelią pavojingoms komplikacijoms galima užkirsti gydant heparino preparatais. Vaistus reikia leisti visą likusį nėštumo laikotarpį bei šešias savaites po gimdymo. Susileisti vaistus nesudėtinga ir pačiai moteriai.

Deja, mažos molekulinės masės heparino preparatai, gelbstintys nėščiųjų ir ką tik pagimdžiusių motinų gyvybes, nekompensuojami ligonių kasų. Šių preparatų dienos dozė kainuoja 20-40 litų. Vidutinė gydymo heparinu trukmė – 50 dienų. Tad susidaro apie 2 tūkst. litų išlaidų iš savo kišenės. Tiesa, kai kada per vargus pavyksta gauti individualų apmokėjimą, tačiau daugumai būsimų mamų tenka gerokai patuštinti šeimos biudžetą.

„Tai nenormali situacija. Šios išlaidos turėtų būti apmokamos įprasta tvarka visoms mamoms”, – įsitikinęs kraujagyslių chirurgas V.Triponis.

Dar 2003 metais prasidėjusios derybos su Valstybinėmis ligonių kasomis dėl vaistų kompensavimo, pasak prof. V.Triponio, kol kas nedavė rezultatų. Lietuvos kraujagyslių chirurgų draugija bei Lietuvos flebologų draugija kreipėsi ir į Sveikatos apsaugos ministeriją, tačiau iš ten jokio atsakymo nesulaukė.

„Esant tokiam mažam gimstamumui nėščiąsias reikėtų ypatingai globoti, tačiau šioje srityje kol kas dangstomės tik deklaracijomis”, – sako prof. V.Triponis.

Žinios – moterų konsultacijoje

Gydytojas itin akcentuoja gerai žinomą medicinos dėsnį: visada pigesnė ir saugesnė ligų profilaktika nei gydymas. Vilniaus m. universitetinės ligoninės kraujagyslių chirurgai kartu su šios ligoninės Akušerijos-ginekologijos klinikos specialistais nemažai nuveikė, vykdydami profilaktikos ir gydymo programą. Prieš dvejus metus profilaktinė GVT programa pradėta įgyvendinti ir Antakalnio poliklinikos moterų konsultacijoje. Tačiau ši prevencija toli gražu neaprėpia visos Lietuvos.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Medicina su žyma , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.