Vyriausybė, 2003-iųjų pabaigoje pritarusi „Alitos” valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų pardavimui, pažeidė Konstituciją, Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymą.
Sprendimą dėl Vyriausybės nutarimo prieštaravimo Konstitucijai trečiadienį paskelbė Konstitucinis Teismas.
Bylą dėl Vyriausybės nutarimo privatizuoti AB „Alita” valstybei nuosavybės teise priklausiusias akcijas inicijavo Seimas, kreipęsis į Konstitucinį Teismą 2006 m. lapkričio 23 d nutarime išdėstytu prašymu.
„Alitos” privatizavimą tyrė speciali Seimo komisija, turėjusi išsiaiškinti, kodėl privatizavimo konkurso laimėtoju buvo pripažintas mažiausią kainą pasiūlęs pirkėjas, kuo remiantis iš konkurso buvo pašalintas didžiausią kainą pasiūlęs pirkėjas, ar tokiais veiksmais nebuvo padaryta žalos valstybei.
Seimo laikinoji tyrimo komisija „Alitos” privatizavimo aplinkybėms ištirti nustatė, kad parduodant šią alkoholio gamyklą buvo padaryta žala valstybei ir dėl to kaltinama tuo metu dirbusi Algirdo Brazausko Vyriausybė ir Valstybės turto fondas.
Komisijos išvadose teigiama, kad privatizuojant „Alitą” valstybei buvo padaryta beveik 36 mln. litų žalos, iš jų daugiau nei 34 mln. litų negautų pajamų valstybei buvo padaryta Valstybės turto fondui atsisakius pasirašyti pirkimo pardavimo sutartį su pirmuoju viešojo konkurso laimėtoju Italijos verslininku Luidžitercu Boska (Luigiterz Bosca).
Vyriausybei pritarus „Alitos” akcijų privatizavimui, viešame konkurse užsiregistravo keturi dalyviai. Geriausią konkursinį pasiūlymą pateikė L. Boska, už akcijų paketą pasiūlęs 90 700 000 litų. Antrąją vietą užėmė UAB „Eugesta” ir UB „Vinvesta”. Viešo konkurso komisijai konstatavus, kad L. Boska per nurodytą laiką neatvyko parafuoti „Alita” akcijų pirkimo-pardavimo sutarties, Valstybės turto fondui buvo pasiūlyta panaikinti viešo konkurso rezultatus ir priimti sprendimus dėl tolesnės „Alitos” privatizavimo eigos.
„Alitą” privatizavo ir dabar valdo jos vadovų konsorciumas, už 83,8 proc. bendrovės akcijų valstybei sumokėjęs 58,05 mln. Lt – 8,05 mln. Lt daugiau nei buvo pradinė pardavimo kaina.
Teismo teigimu, Valstybės turto fondas turėjo panaikinti viešo konkurso rezultatus ir galėjo pavesti Viešo konkurso komisijai derėtis dėl privatizavimo objekto pardavimo su antrąją vietą užėmusiu viešo konkurso dalyviu, bet tik su tokiu, kurio konkursinis pasiūlymas nuo geriausio konkursinio pasiūlymo skyrėsi ne daugiau kaip 15 procentų; tokio dalyvio nesant, viešas konkursas turėjo būti laikomas neįvykusiu.
Teismo nutarime konstatuota, kad esant tokioms aplinkybėms Vyriausybė negalėjo pritarti „Alitos” valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų pirkimo-pardavimo sutarties tarp Valstybės turto fondo ir įmonės vadovų konsorciumo projektui, nes tai prieštaravo Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymui.
ELTA primena, kad Aukščiausiasis Teismas praėjusių metų spalio pradžioje galutinai ir neskundžiamai nusprendė, kad L. Boska iš „Alitos” privatizavimo buvo pašalintas neteisėtai ir Valstybės turto fondas privalės atlyginti jam dėl to patirtus 1,7 mln. litų nuostolius.