Valstybė apiplėšinėja artimųjų netekusius žmones

Šiuo metu Lietuvoje galioja tokie įstatymai, pagal kuriuos žmogui gali tekti sumokėti mokesčius net ir nuo negautų pajamų.

Tokios absurdiškos situacijos įkaite tapo viena klaipėdietė, paveldėjusi žuvusios mamos nekilnojamąjį turtą, kuriam įsigyti velionė buvo paėmusi paskolą iš banko.

Moteris teigė patyrusi šoką, kai Mokesčių inspekcijoje sužinojo, jog turės sumokėti mokesčius valstybei už bankui grąžintą paskolą, kurią padengė pinigais, gautais pardavus mamos turtą. Kitaip tariant, ji valstybei turės sumokėti kelis tūkstančius litų, nors realiai pajamų iš parduoto namo ji praktiškai negavo.

„Valstybė vožia vėzdu”

„Prieš porą metų mama pasiėmė iš banko paskolą dešimčiai metų ir nusipirko pusę namo viename Vakarų Lietuvos miestelyje. Pernai pavasarį ji žuvo autoavarijoje ir prievolė išmokėti paskolą atiteko man. Mokėti kas mėnesį po nemenką sumą galimybės neturiu, be to, nėra prasmės mokėti palūkanas už būstą, kuriame negyvenu. Taigi aš jį pardaviau už tą pačią sumą, už kurią mama buvo įsigijusi.

Žinau, kad nepraėjus trejiems metams nuo turto įsigijimo ar paveldėjimo, valstybei reikia mokėti pajamų mokestį nuo skirtumo tarp nekilnojamojo turto įsigijimo ir pardavimo kainos. Tačiau nuėjusi pasiteirauti į Mokesčių inspekciją, išgirdau, kad turėsiu sumokėti mokestį nuo skirtumo tarp vidutinės rinkos kainos, kuri yra 40 000 litų mažesnė, ir pardavimo kainos.

Aš pati moku būsto paskolą bankui, auginu du vaikus. Šiuo atveju valstybė mane stumia į bėdą. Aš suprantu, kad reikia mokėti mokesčius, ir šito nevengiu, bet galiu mokėti procentus nuo pinigų, kuriuos gavau, o ne nuo pinigų, kurių negavau. Aš jų tiesiog neturiu. Neįsivaizduoju, ką man dabar daryti. Suprantu, kad niekam neprivalo rūpėti mano emocinė būsena netekus mamos, bet faktas tas, kad nelaimės ištiktam žmogui valstybė dar užvožia savo vėzdu…” – pasakojo klaipėdietė.

Metodikos nekeis

Valstybinės mokesčių inspekcijos Tiesioginių mokesčių skyriaus vedėjas Rolandas Ragėnas ab aiškina, kad pagal Vyriausybės patvirtintas Paveldimo turto apmokestinamosios vertės apskaičiavimo taisykles, paveldimo nekilnojamojo daikto vertė yra VĮ Registrų centro nustatyta šio turto vidutinė rinkos kaina.

„Taigi paveldėto nekilnojamojo daikto vidutinė rinkos kaina yra prilyginama jo įsigijimo kainai, kuri yra atimama iš pajamų, gautų tą daiktą pardavus. Kaina, kurią sumokėjo jį įsigydamas miręs turto palikėjas, apskaičiuojant įpėdinio iš paveldėto turto pardavimo gautas pajamas, įtakos neturi. Problema šioje situacijoje yra tai, kad Registrų centro nustatoma vidutinė nekilnojamojo turto kaina šiuo metu dažnai gerokai atsilieka nuo rinkos realijų”, – sakė R. Ragėnas.

Tačiau Registrų centro atstovas spaudai Aidas Petrošius neigia, kad šios įmonės nustatoma nekilnojamųjų daiktų vidutinė rinkos vertė smarkiai skiriasi nuo rinkos realijų.

„Vidutinė rinkos vertė nustatoma masinio vertinimo būdu – kompiuterizuota sistema apibendrina visą informaciją apie konkrečiu laikotarpiu įvykusius nekilnojamojo turto sandorius. Šie duomenys nuolat gaunami iš notarų. Atsižvelgiant į tai, kiek panašioje vietoje kainuoja panašus nekilnojamasis turtas, vidutinės vertės perskaičiavimas vyksta kasmet”, – aiškino A. Petrošius.

Anot jo, masinio vertinimo paklaida gali svyruoti nuo 5 iki 20 proc. labai retais atvejais. Tačiau aprašomu atveju skirtumas tarp sandorio kainos ir Registrų centro nustatytos rinkos vertės yra net 32 proc. „Vakarų ekspresas” taip pat gavo pavyzdį, kad Registrų centro nustatoma vidutinė rinkos gali skirtis net du kartus nuo individualaus vertinimo metu nustatytos kainos. Klaipėdietis Mindaugas pasakojo, kad šalia Klaipėdos sodų bendrijoje esantį 83 proc. baigtumo namą Registrų centras išduotame nuosavybės pažymėjime prieš porą mėnesių įvertino 210 tūkst. litų, o banko pasamdytas turto vertintojas – net 400 tūkst. litų.

Paklaustas, ar Registru centras nesiruošia keisti nekilnojamojo turto vertinimo metodikos, A. Petrošius teigė, jog masinio nekilnojamojo turto vertinimo metodika laikoma viena pažangiausių ir objektyviausių, nes viską atlieka ne žmogus, o kompiuteris.

Ministerija suvokia neteisybę

„Kadangi nekilnojamojo turto rinka pastaraisiais metais yra labai dinamiška ir augant bendram kainų lygiui galimi gana dideli konkretaus turto verčių neatitikimai lyginant su Registrų centro nustatytais vidurkiais, rengiame Vyriausybės nutarimo pakeitimą”, – sakė Finansų ministerijos Viešųjų ryšių skyriaus vedėja Giedrė Balčytytė.

Anot jos, būsimi teisės aktų pakeitimai leis paveldėtojui rinktis – naudoti Registrų centro nustatytą vidutinę kainą ar individualų turto vertinimą.