Pirkau butą ir sutariau, kad pardavėjai išsikraustys iš jo po trijų savaičių, kai bus pervesti pinigai. Praėjus šiam laikui pardavėjai atsisakė palikti patalpas motyvuodami tuo, kad neturi kur kraustytis su vaiku ir senu tėvu, kuris buvo patalpų savininkas – butą jie pardavė pagal įgaliojimą. Ar galima juos iš to buto iškraustyti? Kaip tai padaryti?
Pasak teisininko Vaidoto Granicko, sudarant sutartį atsiranda šalių sutartinės prievolės, taigi jeigu šalis netinkamai vykdo prievolę (nevykdo per nustatyta laiką, laikantis įstatymų ir sutarties reikalavimų) arba iš viso atsisako ją vykdyti, galima kreiptis į teismą dėl įsipareigojimų nevykdymo.
Asmenys savavališkai užėmę svetimas patalpas, arba atsisakantys išsikelti iš jų savininkų reikalavimu, yra iškeldinami pagal patalpų savininkų ieškinį teismo tvarka nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Jeigu ieškovas įrodo, jog yra savininkas, o asmenys gyvena jo bute bei trukdo naudotis turtu ir patys naudojasi juo be jokio teisinio pagrindo, šie asmenys yra iškeldinami.
„Tačiau būtina žinoti, kad pagal Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą nė vienas vaikas negali būti paliktas be gyvenamosios vietos. Šiuo atveju teismui priėmus palankų sprendimą naujajam buto savininkui, liktų neišspręstų klausimų, kuriuos teismas gali pripažinti ypač svarbiomis aplinkybėmis ir ginant nepilnamečių vaikų interesus sprendimo vykdymas gali būti atidėtas”, – atkreipė dėmesį V. Granickas.
Jis akcentuoja, kad įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo atidėjimas yra išimtinė galimybė, kuri gali būti suteikiama tik tada, kai sprendimo negalima vykdyti dėl ypač svarbių aplinkybių.
„Tačiau atidėjimas nėra panacėja nuo iškeldinimo. Pavyzdžiui, vienoje byloje Aukščiausiasis Teismas pripažino, jog sprendimo vykdymas iškeldinant iš gyvenamųjų patalpų brandos egzaminų metu gali turėti neigiamų pasekmių sūnui ir jo mokymosi rezultatams. Kitoje byloje teismas leido atidėti iškeldinimą iki kalėdinių atostogų pradžios, kurių metu vaikas faktiškai pakeistų gyvenamąją vietą”, – minėjo pavyzdžius teisininkas.
Sustabdyti bylos vykdymo veiksmus turi teisę ir teismo antstoliai. Pavyzdžiui, gavus dokumentą iš gydymo įstaigos, kad skolininkas ar jo šeimos narys serga ne chroniška liga. Toks veiksmų sustabdymas turėtų būti trumpalaikis. Antstolis nėra įpareigotas taip pasielgti, tačiau įstatymas jam suteikia tokią teisę.
Lietuvos antstolių rūmai Seimui yra pateikę Civilinio proceso kodekso 627 str. papildymo projektą, kuris leistų ir antstoliui sustabdyti arba atidėti vykdomąją bylą dėl iškeldinimo jeigu iškeldinamiems asmenims, kurie gyvena su savo nepilnamečiais vaikais, nėra suteikiama kita gyvenamoji vieta (socialinis būstas). Pagal antstolių rūmų pateikiamą informaciją Lietuvoje socialinio būsto dalis palyginus su kitomis Europos Sąjungos šalimis yra 5 kartus mažesnė.
Klausimus galite siųsti el. paštu martynas@ve.lt arba adresu M. Mažvydo al. 3, Klaipėda LT-92131. Taip pat galite skambinti telefonu 8 46 411305.