Karą keliuose valdžia „stabdo” badydamasi pirštais

„Vakarų ekspresas” toliau aiškinasi, ar valdžios deklaracijos dėl būtinybės stabdyti girtų vairuotojų siautėjimą keliuose pagrįstos realiais veiksmais, ar tai – tik skambios kalbos.

Nors po trijų savaičių parlamente turėtų gimti nauja Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo redakcija, Seimo pirmininkas pripažįsta, kad valdžios požiūris eismo saugumo gerinimo atžvilgiu vis dar nėra aiškus.

Tuo tarpu klaipėdietė parlamentarė Ramunė Visockytė atvirai kritikuoja Vyriausybę, nors praėjusiais metais Vyriausybės teikimu užregistruotas įstatymo projektas dėl atsakomybės griežtinimo girtiems vairuotojams nesulaukė būtent Seimo narių dėmesio.

ES prievolės vykdymas

Į praėjusį penktadienį elektroniniu paštu Seimo nariams pateiktą mūsų dienraščio klausimą, ką asmeniškai parlamentarai nuveikė tam, kad karas keliuose nevirstų nacionalinio saugumo problema, atsakė vos dešimtadalis jų.

Ar kitiems Tautos išrinktiesiems kone kasdien kelias nekaltas gyvybes nusinešantys nuo alkoholio apsvaigę ir automobilių nesuvaldantys vairuotojai nerūpi, ar jie neturi ką pasakyti, paliekame spręsti skaitytojams.

Tačiau Seimo pirmininko Viktoro Muntiano atsakymas lyg ir įrodo, kad darbas parlamente vis dėlto vyksta – juk politikai priversti vykdyti Europos Sąjungos (ES) mūsų šaliai išdėstytus reikalavimus.

V. Muntiano teigimu, Lietuva ES yra įsipareigojusi per artimiausius trejus metus dvigubai sumažinti žūvančiųjų keliuose skaičių: „Tikimės, kad tai pavyks pasiekti bendromis valdžios ir visuomenės pastangomis”, – teigia Seimo pirmininkas.

Pasak V. Muntiano, parlamentas jau deda pastangas, nes sudaryta darbo grupė iki birželio 15-osios turi parengti naujos redakcijos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo projektą, kuriame, be kita ko, numatyti ir pokyčiai vairuotojų rengimo sistemoje.

Be to, Seimo darbo grupė atkreipė dėmesį į tai, kas trukdo spręsti avaringumo problemas.

„Tai – beviltiškai pasenęs šalies automobilių parkas, vairuotojų kultūros trūkumas, neaiškus valstybės požiūris į eismo saugumą. Jį gerinti neretai siekiama tik griežtesnėmis baudomis vairuotojams. O norint pagerinti katastrofišką padėtį keliuose, negalima apsiriboti vien represijomis, tačiau visi turi laikytis įstatymuose numatytų reikalavimų, o visuomenė – būti nepakanti bet kokiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams”, – aiškino V. Muntianas.

Kova su vėjo malūnais

Seimo pirmininko įvardytą „neaiškų valdžios požiūrį” parlamentarė Ramunė Visockytė sukonkretino ir visas strėles nukreipė į Vyriausybę. Politikės teigimu, ji buvusi pirmoji, prakalbusi apie karą Lietuvos keliuose.

Dar 2006-ųjų pavasarį Seimo Narkomanijos prevencijos komisija, kuriai pirmininkauja R. Visockytė, aiškinosi, kaip yra vykdoma vairuotojų, apsvaigusių nuo alkoholio, narkotinių ir psichotropinių medžiagų, kontrolė.

Tada Seime R. Visockytė prabilo apie tai, kad patvirtinta valstybinė Saugaus eismo automobilių keliais programa 2005-2010 metams – neefektyvi. Mat daugelis jos priemonių finansuojamos iš Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų, o didžioji jų dalis atitenka tik Susisiekimo ministerijai.

„Pavyzdžiui, iš beveik 44 milijonų litų praėjusiais metais Policijos departamentui pagal programą numatytoms kontrolės priemonėms įsigyti numatyta skirti tik 100 tūkst. litų. Nors Lietuvos policijos Eismo priežiūros tarnyba neturi nė vieno nuosavybės teise jai priklausančio patrulinio automobilio su visa įrangą, o eismo intensyvumas bei registruotų transporto priemonių skaičius kasmet vis didėja”,- prisiminė kovos pradžią R. Visockytė.

Be to, Seimo narė neefektyvių kategorijai priskyrė anksčiau vykdytas saugaus eismo kampanijas: „Pagal statistiką, 2004 metais paskaitų kursą apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai išklausė per šešis tūkstančius asmenų, 2005 metais – per septynis tūkstančius. Tačiau pradėjus taikyti šią drausminančią priemonę Lietuvos keliuose sulaikoma dar daugiau apsvaigusių vairuotojų.”

Priverstinio gydymo idėja

Prieš metus R. Visockytės vadovaujama Seimo komisija, siekdama išsiaiškinti visas karo keliuose priežastis valstybiniu lygiu, ėmė atakuoti raštais visas su saugumu, eismu ir keliais susijusias žinybas.

„Gavome krūvą popierių, tačiau taip ir nesulaukėme konkretaus ir aiškaus Vyriausybės atsakymo. O praėjo jau metai”,- „Vakarų ekspresui” sakė politikė.

Paklausta, o kokių gi priemonių įgyvendinimu turėtų pasirūpinti Vyriausybė, R. Visockytė pažymėjo, kad iš naujo išradinėti dviračio tikrai nereikia.

„Saugaus eismo komisija, kuriai vadovauja Susisiekimo ministerijos sekretorius Rimvydas Gradauskas, jau pateikė protingų siūlymų. Pavyzdžiui, diferencijuoti ir sugriežtinti atsakomybę neblaiviems ir nuo narkotikų apsvaigusiems vairuotojams, konfiskuoti jų transporto priemones.

Tačiau pačių Seimo narių dėmesio 2006-ųjų vasarą Vyriausybės pateiktas apsvaigusių vairuotojų atsakomybę griežtinantis Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimas ir nesulaukė. O vėliau imta rengti dar viena kodekso redakcija, kur sankcijos už pavojingiausius Kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidimus gerokai sušvelnintos.

„O juk reikėtų jau svarstyti baudžiamosios atsakomybės taikymą ar net privalomą gydymą žmonių, kurie prie vairo sėdo apsvaigę nuo alkoholio ir narkotikų, nes tai – ir sveikatos problemos”,- teigė R. Visockytė.

Dėmesys – jau nukentėjusiems

Už visuomenės sveikatos priežiūrą atsakingos ir dvi valstybines programas, skirtas karo keliuose prevencijai bei stabdymui, įgyvendinančios Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Visuomenės sveikatos departamento atstovės Ramunės Meižienės teigimu, šioje srityje dirbama trimis kryptimis.

„Reorganizuojamas pagalbos teikimas eismo įvykiuose nukentėjusiems žmonėms – Lietuvoje įdiegta žmogaus, patyrusio traumą, gyvybės palaikymo metodika (ATLS), pagal kurią jau apmokami skubią medicinos pagalbą teikiantys gydytojai. Šalyje taip pat pradėta diegti ikistacionarinio gyvybės palaikymo (PHTLS) metodika, skirta medicinos personalui”, – pranešė tarnautoja.

2006 metais parengta ir ugniagesių gelbėtojų pirmosios medicinos pagalbos mokymo programa, šiemet rengiama panaši programa ir Eismo priežiūros tarnybos pareigūnams.

Be to, SAM atstovė akcentavo ir privalomuosius sveikatos mokymus: „Nuolat vykdomas visų kategorijų motorinių transporto priemonių vairuotojų pirmosios medicinos pagalbos mokymas, tikrinama norinčiųjų vairuoti sveikatos būklė, vykdomi mokymai apie alkoholio ir narkotikų žalą.”

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Transportas su žyma , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.