Šįkart geriausiąjį komisija ir klaipėdiečiai rinks net iš penkiolikos pasiūlymų.
Vakar su antrojo konkurso turo projektais buvo galima susipažinti Klaipėdos koncertų salės antrame aukšte. Čia jie bus eksponuojami iki penktadienio tarp 13 ir 18 valandos.
Tik išdėliojus darbų maketus ir brėžinius ir net nespėjus iškabinti visų aprašymų, į Koncertų salę su jais susipažinti jau plūdo klaipėdiečiai, daugiausiai menininkai. Žmonės apžiūrinėjo pasiūlymus, fotografavo.
Vasarį, kai vyko pirmasis konkurso turas, menininkai pateikė gerokai mažiau – tik devynis pasiūlymus. Bet nei vienas projektas neįtiko, nes vieni nepakankamai atspindėjo idėją, o kitiems įgyvendinti būtų prireikę ne vieno milijono litų. Tuo tarpu projekto sąmata – tik 350 tūkstančių litų.
Kai kurie menininkai antrajam turui pateikė tuos pačius projektus, kaip ir pirmajam. Kiti, atsižvelgę į ribotą projektams įgyvendinti skirtą sumą, darbus padarė šiek tiek kuklesnius.
Pavyzdžiui, klaipėdiečių pirmajame ture palankiai įvertinta idėja įrengti tūkstantmečio aikštę buvo pristatyta ir šįkart. Tačiau projekto autoriai, kad jo įgyvendinimas nebūtų per brangus, sumažino galimą aikštės plotą ir pasiūlė ją grįsti ne vien granito plokštėmis, bet ir pigesnėmis medžiagomis.
Daugiausiai autorių sukaktį pasiūlė įamžinti skulptūrinėmis kompozicijomis. Keli pasiūlė įrengti fontanus. Buvo menininkų, kurie svarbią datą norėtų įamžinti ir laikrodžiais: mechaniniu, su skambančiais varpais, ir saulės.
Kaip ir anąkart, dabar projektų autoriai vėl nemažą dėmesį skyrė simbolikai. Idėjų buvo semtasi iš Kristijono Donelaičio kūrybos, lietuvių mitologijos ir istorinių veikalų.
Monumentus siūloma daryti iš įvairiausių medžiagų – spalvoto stiklo, granito, plieno, žalvario ir netgi bronzos.
Dauguma menininkų norėtų, kad jų darbai stovėtų Kruizinių laivų terminale. Tūkstantmetį pasiūlyta įamžinti ir skvere priešais bendrovę „Teo”, Manto g. ir Naujojoje Sodo g. bei žiedinėje Taikos pr., Tiltų g., Kulių Vartų g. ir Galinio Pylimo g., sankryžose.