Pacientų skundų dėl gydytojų padarytos žalos sveikatai taikinyje vis dažniau atsiduria ir odontologai. Šių skundų, regis, būtų dar daugiau, jei žmonėms jų pateikimui ir nagrinėjimui užtektų laiko bei žinių, kaip ir kur tai padaryti nenuskurdinus savo piniginės.
Į redakciją kreipusis klaipėdietė Linda Linkienė taip pat nepatenkinta vienoje viešojoje įstaigoje dirbančios odontologės darbu. Šios aplaidumas kainavęs jai daug pinigų ir nervų.
Į ją balandžio viduryje Linda kreipėsi, nes labai skaudėjo dantį.
Padarius rentgeno nuotrauką, medikė išgręžusi dantuką ir palikusi jį atvirą, kad išsivalytų.
„Po savaitės, gegužės 2 dieną, net nepatikrinusi, ar kanalas išsivalęs, ji užkišo jį vaistais. Kai pasiskundžiau, jog nežmoniškai skauda, pasakė, kad taip ir turi būti, ir užregistravo gegužės 22 dienai. Tos pačios dienos vakarą skausmas dar padidėjo, pradėjo tinti dantenos”, – pasakojo Linda.
Kadangi dantenos vis labiau tino ir kamavo skausmas, moteris nelaukė gegužės 22-osios, o jau kitą dieną kreipėsi į privačiai dirbančią odontologę.
„Ši gydytoja iškart pamatė pirmosios klaidą ir bandė ją ištaisyti, kiek įmanoma, iškrapštydama vaistus. Tačiau pagalba buvo pavėluota, pūlinys buvo išplitęs, tad reikėjo gydymo antibiotikais ir chirurginės intervencijos”, – pasakojo nusivylusi klaipėdietė.
Medikės aplaidumas moteriai kainavęs daug „nervų ir kančių”. Jai tekę gerti daug nuskausminamųjų, negalėjo kelias dienas dirbti, prižiūrėti vaikelio.
Nukentėjusi ir materialiai – jau dabar išleidusi apie 500 litų, nors pats dantis net nepradėtas tvarkyti.
Vienintelė paguoda – kad, laiku kreipusis į kitą odontologą, dantuką pavykę išgelbėti.
Kai pabandžiusi su aplaidžiąja gydytoja pasiaiškinti, ši tik išprašiusi ją iš kabineto, nes esanti labai užsiėmusi.
Ne masinis reiškinys
Valstybinės medicininio audito inspekcijos direktorė Ramunė Navickienė sakė, jog skundų inspekcijai dėl odontologų darbo pasitaiko, bet tai nėra masinis reiškinys. Inspekcija jų nagrinėja nedaug, nes didžiąją dalį išsprendžia Odontologų rūmai. Kreiptis su skundu į Odontologų rūmus ar inspekciją pacientui nieko nekainuoja.
„Odontologų rūmai turi savo ginčų sprendimo komisiją ir gali profesionaliai tarpusavyje išsiaiškinti. Mus jų išvados tenkina, jų darbu patenkinti ir pacientai. Kad odontologo darbu nepatenkintas pacientas nebūtų vaikomas, jis siunčiamas į kitą įstaigą, o sąskaita nusiunčiama tam medikui, kuris paslaugą atliko netinkamai”, – pasakojo ji.
Gavę inspekcijos ar rūmų išvadas pacientai gali kreiptis į teismą dėl padarytos žalos atlyginimo. Tačiau jei įstaiga apdrausta, būna, kad susitariama ir be teismo įsikišimo.
Daugiausia skundų – dėl protezavimo
Lietuvos Respublikos odontologų rūmai, – „Vakarų ekspresui” pranešė laikinai einanti atsakingosios sekretorės pareigas teisininkė Rūta Žvykaitė, – veikiantys nuo 2004 m. liepos 1 dienos, yra gavę 98 pacientų prašymus ar skundus dėl odontologinės pagalbos paslaugų kokybės. Nemaža dalis šių prašymų yra gauti ne tiesiogiai iš pacientų, tačiau persiųsti iš kitų institucijų – Sveikatos apsaugos ministerijos, Valstybinės medicininio audito inspekcijos, Teritorinių ligonių kasų, savivaldybių ir pan. Iš Klaipėdos krašto gauti tik 7 skundai.
Apie 40 proc. visų skundų sudaro reiškiamas nepasitenkinimas suteiktomis protezavimo paslaugomis.
„Tenka apgailestauti, jog nemaža dalis pacientų skundžiasi gydytojų profesine etika, gydymo kokybe. Daugėja skundų, susijusių su estetinio plombavimo bei implantavimo paslaugomis”, – pasakojo R. Žvykaitė.
Trūksta dėmesio
Pasak R. Žvykaitės, apie pusę Odontologų rūmų gaunamų skundų būna nepagrįsti. Nagrinėjant juos dažniausiai paaiškėja, jog odontologinės gydymo paslaugos pacientams suteiktos tikrai kokybiškai, tačiau paciento nepasitenkinimą jomis nulėmė gydytojo odontologo dėmesio stoka, ne iki galo ar nepakankamai paaiškinta gydymo proceso eiga, pacientams tiesiog trūksta informacijos apie jų sveikatos būklę.
„Džiugu, jog tikrai nemaža dalis skundų baigiami taikiu gydytojo ir paciento sutarimu. Be abejo, yra pacientų, kurie lieka nepatenkinti rūmų pateiktomis išvadomis. Tokie žmonės dažniausiai kreipiasi į kitas institucijas, kurios pakartotinai nagrinėja skundus, kartais ir į teismus”, – informavo rūmų atstovė.
Siekia sutaikyti
Jeigu tyrimo metu nustatoma, jog odontologinės paslaugos suteiktos iš tiesų nekokybiškai, – pasakojo R. Žvykaitė, – pirmiausia siekiama sutaikyti pacientą su gydytoju. Tuomet, pasirašant taikos sutartį, išsprendžiami ir visi tarpusavio atsiskaitymo klausimai.
Jei ginčo šalims taikiai susitarti nepavyksta, pacientas kreipiasi į kitas institucijas, siekdamas nustatyti, ar tokiais veiksmais jo sveikatai buvo padaryta žala, ir jei taip, tai kokio ji dydžio.
Tuo tarpu Odontologų rūmai, nustatę, jog teikdamas paslaugas gydytojas odontologas padarė profesinės praktikos klaidą, vertina šio specialisto profesinę kompetenciją. Kraštutiniais atvejais sprendžiami drausminės atsakomybės ar licencijos galiojimo stabdymo klausimai.
Nagrinėja komisija
Kokia tvarka nagrinėja pacientų skundus Odontologų rūmai?
„Kiekvienam skundui nagrinėti Tarybos pirmininkės įsakymu yra sudaroma komisija. Komisiją paprastai sudaro trys gydytojai odontologai ar gydytojai odontologai specialistai, kurių profesinė kvalifikacija ar darbinė patirtis yra glaudžiausiai susijusi su nagrinėjamo skundo pobūdžiu. Komisija, nagrinėdama skundą ar prašymą, analizuoja paciento medicinos dokumentus, paslaugas suteikusių odontologinės priežiūros įstaigų ir gydytojų odontologų paaiškinimus, išklauso paciento nusiskundimų, esant būtinybei atlieka paciento apžiūrą”, – informavo R. Žvykaitė.
Tačiau prieš pateikiant skundą pacientui ji patartų pabandyti situaciją taikiai išspręsti su savo gydytoju odontologu, kadangi dauguma skundų kyla iš gydytojo ir paciento tarpusavio nesusikalbėjimo, kontakto nebuvimo.
„Pacientai turėtų būti drąsesni, aktyviau dalyvauti gydymo procese, nebijoti klausti odontologo jiems rūpimų dalykų”, – sakė ji.