Nors mūsų šalies valdžia deklaruoja, jog eismo saugumas keliuose – vienas svarbiausių valstybei klausimų, tragiškų įvykių keliuose statistika sako ką kita.
Praėjusią savaitę „Vakarų ekspresas” iškėlė vėliavą, simbolizuojančią raginimą šalies valdžiai vieną kartą ir visiems laikams pažaboti mirtį keliuose sėjančius girtus vairuotojus.
Jau rašėme, kad norėdami išjudinti įstatymų kūrėjus ir jų vykdymo prižiūrėtojus, išsiuntinėjome vienintelį klausimą parlamentarams, Vyriausybės kanceliarijai, ministerijoms, kitoms atsakingoms žinyboms ir pačiam valstybės vadovui.
Klausimas skambėjo taip: „Ką Jūs asmeniškai nuveikėte tam, kad karas keliuose netaptų grėsme šalies nacionaliniam saugumui?”
Vakar sulaukėme pirmųjų atsakymų iš kelių Seimo narių bei Sveikatos apsaugos ministerijos. Iš jų matyti, kad valdžios žmonės lyg ir nėra abejingi šiai problemai ir kone kiekvienas turi, ką pasiūlyti, tačiau situacija nuo to nė kiek negerėja, nes tie siūlymai paprasčiausiai netampa realiais teisiniais aktais.
Karą pripažino karu
Politikai savo įdirbį saugaus eismo labui įvardijo skirtingai, tačiau daugumos jų pasisakymuose akcentuojama viltis, kad netolimoje ateityje situacija gerės.
Pavyzdžiui, parlamentaras Algis Kašėta mūsų dienraščiui teigė, kad gegužės 17-ąją po svarstymo Seime pritarta jo ir Seimo narių Vytauto Čepo bei Dalios Teišerskytės siūlymui eismo saugumą pripažinti prioritetinę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčia problema.
Anot A. Kašėtos, priėmus siūlymą, valdžios institucijos avaringumui keliuose mažinti „turėtų skirti didesnį dėmesį”.
Seimo narys Raimundas Palaitis savo indėlį stabdant karą keliuose įvardijo kaip įstatymo, savivaldybėms suteikiančio teisę riboti prekybos alkoholiu laiką, inicijavimą. Taip pat – balsavimas už PVM lengvatą naujiems automobiliams įsigyti, nes „automobilių parko kokybė turi įtakos karui keliuose, nors ir ne tokią didelę kaip alkoholio vartojimas.”
R. Palaičio teigimu, pagrindinė karo keliuose priežastis – vairavimas išgėrus, nors ne ką mažesnė – ir „išgėręs pėsčiasis”.
Siūlys konfiskuoti automobilį
Parlamentaras Eligijus Masiulis, kurio šeima net du kartus nukentėjo nuo girtų vairuotojų, akcentavo pilietiškumą: „Pastebėjęs kelyje įtartinai atrodančią transporto priemonę, nepatingiu apie tai pranešti policijai”.
Kaip politikas, E. Masiulis save įvardijo įstatymų pataisų, kurios eismo saugumą pripažintų valstybės nacionalinio saugumo problema, bendraautoriumi.
„Taip pat su kolega Vytautu Čepu buvome įtikinę Seimą taikyti lengvatinį PVM perkant naujus automobilius. Deja, prezidentas vetavo šį įstatymą ir Seimas jo nebepriėmė”,- sakė E. Masiulis.
Tuo tarpu Seimo narys Jurgis Razma savo asmeniniu indėliu į karo keliuose stabdymą pavadino iniciatyvą į konservatorių ir socialdemokratų susitarimą įrašyti punktą, pagal kurį iki rugsėjo 10-osios turi būti priimtos įstatymų pataisos ir įgyvendintos reikiamos priemonės avaringumui ir mirtingumui keliuose mažinti.
„Dabar analizuoju Latvijos patirtį po atsakomybės už eismo taisyklių pažeidimus sugriežtinimo ir ketinu pateikti panašias įstatymų pataisas. Pavyzdžiui, sulaikius girtą vairuotoją, privalomąja tvarka paimti jo automobilį ir laikyti jį specialioje policijos aikštelėje, kol nebus sumokėta skirta bauda”, – pasidalijo planais J. Razma.
Už reiklumą sau
Parlamentaras Vytautas Grubliauskas prisipažino, kad, pamatęs „aiškų ir cinišką kelių eismo taisyklių ignoravimą”, nesibodintis apie tai pranešti policijai.
Jo teigimu, karo keliuose apraiškų sumažėtų, jeigu kiekvienas eismo dalyvis pirmiausia būtų reiklesnis pats sau, o po to – jau keiktų kitus. Kitos priemonės, pasak V. Grubliausko, nėra tokios efektyvios: „Nėra tokio vienintelio recepto, baudų sistemos ar apribojimų visumos.”
Tuo tarpu Birutės Vėsaitės teigimu, griežtos bausmės efekto neduoda, todėl reikėtų imtis kitų priemonių: „Efektyviausias metodas karui kelyje stabdyti – šviesti jaunimą. Diskutuojame su Švietimo ir mokslo bei Susisiekimo ministerija dėl penkerių metų trukmės integruoto kurso vidurinėse mokyklose”.
Seimo narys Petras Auštrevičius savo indėlį stabdant karą keliuose įvardijo kaip paramą visoms frakcijos kolegos Vytauto Čepo veikloms, nukreiptoms specialiai darbo grupei parlamente sudaryti. „Pagaliau, nesėdu ir pats prie vairo, neprisisegęs saugos diržo”, – pridūrė jis.
Neįveikiamos kliūtys?
Asmeniniu pavyzdžiu ir elgesiu neigiamų pasekmių Lietuvos keliuose stengiasi išvengti ir Algis Čaplikas. Kaip politikas, Seimo pirmininko pavaduotojas akcentavo Liberalų ir centro sąjungos frakcijos parlamente užregistruotą „ne vieną įstatymo pataisą”.
Sykiu A. Čaplikas apgailestavo, kad „dėl įvairių priežasčių – biurokratinių, politinių ir teisinių” Seimo daugumos nepavyko įtikinti joms pritarti. Vienas iš projektų – Baudžiamojo kodekso papildymas, sugriežtinant atsakomybę už pakartotinį transporto priemonių vairavimą, apsvaigus nuo alkoholio, narkotinių ir psichotropinių medžiagų. Siūloma bausmė – viešieji darbai iki 480 valandų, arba bauda iki 100 MGL, arba laisvės atėmimas nuo 3 mėn. iki vienerių metų.
„Visgi manyčiau, kad ne griežti įstatymai, o sąžiningas kiekvieno eismo dalyvio požiūris į save bei švietimas gali keisti dabartinę tragišką situaciją šalies keliuose”,- teigė A. Čaplikas.
O štai Seimo narė Aušrinė Povilionienė į mūsų pateiktą klausimą, ką asmeniškai nuveikėte tam, kad karas keliuose netaptų grėsme šalies nacionaliniam saugumui, atsakė taip: „Na, ir tonas tavo. Pati važiuoju atsargiai. O ką padarei tu?”