Studentai dairosi kompiuterių

Jaunuolis su nešiojamuoju kompiuteriu ant kelių – nebūtinai verslininkas.

Kasmet vis daugiau nešiojamųjų kompiuterių nuperka studentai, kurie nesibodi jais dirbti parke ant suoliuko, universiteto koridoriuje ant palangės ar autobuse pakeliui į paskaitas. Šiandien džinsuotas jaunuolis, gyvenantis iš stipendijos ir lauktuvių, sau gali leisti tai, kas anksčiau buvo prieinama tik dideles pajamas gaunantiems asmenims.

„Laukiame vasaros”, – man prisipažino kolega, vadovaujantis vienai iš Klaipėdos kompiuterių parduotuvių.

Pardavėjai viliasi, kad į kitus miestus studijuoti išvykstantis jaunimas nekels kojos iš namų tol, kol neturės savo nešiojamojo kompiuterio.

Be to, jų pardavimą turėtų padidinti ir tėvų plačiau prasegtos piniginės ta proga, kad jų atžalos sėkmingai baigė vidurinę mokyklą.

Kokį pirkti

Prieš atsakant į šį klausimą, visų pirma reikia paaiškinti, kodėl nekalbame apie stacionarius kompiuterius.

Priežastis paprasta: šie monstrai tinka buhalteriui, projektuotojui, maketuotojui, bet ne laisve spindinčiam studentui.

Stacionaraus kompiuterio nenusineši į paskaitą ar parką – akivaizdu, kodėl toks pasirinkimas nežavi studentų.

Tie jaunuoliai, kurie daugiau keliauja ir kuriems nėra tokios vietos, kur jie negalėtų įsijungti savo kompiuterio, jie paprastai naudoja mažesnius, 12-os colių įstrižainės kompiuterius.

Didesnius, 14-15 colių, paprastai renkasi tie, kurie daugiau laiko linkę praleisti „barake”.

Plačiaekranis kompiuteris yra sunkesnis, tačiau didesniame ekrane geriau matosi keli dokumentai, patogiau dirbti su daugiau programų vienu metu.

Plačiaekranius kompiuterius turėtų pirkti ne tik daug ir sunkiai dirbantys studentai, tačiau ir mėgstantys virtualias pramogas: tarkime, vaizdo filmai ir kompiuteriniai žaidimai per 17 colių įstrižainės kompiuterius yra kur kas įspūdingesni.

Taip pat svarbu įsitikinti, kad medžiagos, iš kurių pagaminti kompiuterio klaviatūra ir korpusas, yra atsparios: nuo to priklauso, kaip ilgai džiaugsitės savo pirkiniu.

Naujų nešiojamųjų kompiuterių kainos, kartu su legalia programine įranga, skirta biurui, svyruoja nuo 2.500 iki 10.000 Lt. Prekiautojai siūlo palankias pirkimo išsimokėtinai sąlygas – gaunamos stipendijos mėnesinei įmokai tikrai turėtų pakakti.

Net studentams nerekomenduojama pirkti padėvėtų nešiojamųjų kompiuterių, nes jų tarnavimo laikas labai priklauso nuo ankstesnio šeimininko pomėgių. Nešiojamojo kompiuterio diskinis kaupiklis yra pati rizikingiausia vieta laikyti duomenims. Todėl šeimininko neatsargus elgesys praeityje gali lemti, kad vieną dieną „nei iš šio, nei iš to” prarasite duomenis.

Perkant svarbu

Modernūs nešiojamieji kompiuteriai leidžia nepertraukiamai dirbti kompiuteriu iki 8 valandų nenaudojant išorinių elektros energijos šaltinių – visą dieną, kol tęsiasi paskaitos! Žinoma, tai priklauso nuo baterijos, todėl nepamirškite dar parduotuvėje pasidomėti, ar ji veiks tiek, kad išlaisvintų Jūsų studentišką asmenybę.

Kai kurios studentų pamėgtos kavinės yra pasipuošusios „WiFi” ženklu pažymėtomis bevielio tinklo zonomis, kuriose įjungus savo nešiojamąjį kompiuterį galima pasinaudoti pasaulinio interneto ištekliais. Pirkdami įsitikinkite, ar Jūsų pirkinys turi integruotą „WiFi” adapterį. Tačiau ką daryti, jei jūsų buvimo zonos nepasiekia bevielio tinklo bangos, bet jums gyvybiškai reikia prisijungti prie savo el. pašto?

Pastaruoju metu mobiliojo ryšio operatoriai aktyviai siūlo įsigyti mobiliojo interneto paslaugos paketus, su kurių pagalba galima naudotis internetu visur, kur veikia jūsų mobilusis telefonas. Sprendimas yra, tačiau su trūkumu – duomenų perdavimo greitis mobiliaisiais tinklais yra nedidelis. Ne veltui mobiliojo ryšio operatoriai įspėja savo vartotojus, kad paslauga neskirta siųstis filmams ar muzikai. Tačiau siuntinėtis konspektams jo tikrai pakaks.

Ir nepamirškite kompiuterio garantijos, reikalaukite kuo ilgesnės (paprastai gamintojai suteikia 1-3 m. garantiją).

Vieša paslaptis, kad nešiojamieji kompiuteriai genda kur kas dažniau nei stacionarieji. Kompiuteriai su ilgesniu garantiniu terminu būna brangesni, tačiau vėliau vargsta tas, kuris šioje vietoje nusprendžia sutaupyti. Beje, už papildomą mokestį galima įsigyti papildomą garantiją (ilgesniam nei 3 metų laikotarpiui).

Geriau nerizikuoti

Nešiojamasis kompiuteris tapo įkandamas studentui, tačiau kiek kainuoja informacija, esanti studentiškame kompiuteryje? Nežinote? Tuomet pagalvokite, kiek sutiktumėte pakloti už semestrinį darbą, kuris tyčia ar netyčia „dingo” sugedus jūsų kompiuterio diskui?

Galiu paguosti, tai jums kainuos mažiausiai porą tūkstančių litų, tačiau šimtaprocentinės garantijos, kad bus atkurti visi duomenys ir Jūs laiku įteiksite dėstytojui savo darbą – deja, nėra.

Minėjau, kad kompiuterio diskinis kaupiklis yra rizikingiausia vieta laikyti duomenims. Nenorėčiau jūsų gąsdinti, bet jūs niekada negalite būti tikras, jog ši kompiuterio detalė nepadarys jums kiaulystės. Kompiuterio gamintojo suteikta garantija garantuoja pakeisti sugedusį komponentą nemokamai, bet negarantuoja, kad jis nesuges, ir juolab negarantuoja, kad kam nors pavyks atkurti Jūsų prarastus duomenis!

Kiekvieną dieną pasaulyje sugenda tūkstančiai kompiuterių magnetinių diskų kaupiklių. Gedimo priežastys labai įvairios: elektros šuoliai maitinimo tinkle, disko magnetinių galvučių gedimai, disko sukimosi guolių gedimai, elektronikos gedimai disko valdiklyje. Jūs niekada nežinosite, kurią dieną jūsų diskas numirs. Ar pavyks jį prikelti – tai taip pat laimės ir tikėjimo dalykas.

Beje, nešiojamų kompiuterių magnetiniai diskai priskiriami padidintos rizikos grupei. Nešiodami kompiuterį mes galime jį sutrenkti, išmesti iš rankų net nespėję pasakyti paskutinio „sudie” savo duomenims.

Neremontuokite patys

Neišmanantys kompiuterio „architektūros” turėtų visiškai atsisakyti savarankiško remonto minties.

Remontuoti kompiuterį nepatikėkite jokiam bendrabučio kambario draugui, net jei jis daugkartinis informatikų olimpiadų laureatas. Jei manote priešingai, turėtumėte žinoti vieną labai svarbų dalyką: atidarę kompiuterio ar monitoriaus korpusą, jūs automatiškai netenkate garantinės apsaugos. Gamintojo atstovo nesugraudins jūsų pasiaiškinimai apie nekaltą norą pasižiūrėti, kas yra kompiuterio viduje.

Nutrūkus garantinei apsaugai, visi tolimesni kompiuterio taisymai vyks tik jūsų sąskaita. Todėl primygtinai rekomenduoju įsiskaityti į garantinio talono reikalavimus ir atkreipti dėmesį į terminus. Tačiau jei kompiuterio garantijos laikas jau pasibaigęs, galite griebtis atsuktuvo. Ir vis dėlto atminkite, kad neprofesionalūs veiksmai gali dar labiau padidinti žalą.

Pasak pardavėjų, vis daugiau pirkėjų, ypač jaunesnės kartos, rinkdamiesi nešiojamąjį kompiuterį pageidauja ne tik techninių parametrų, bet ir išskirtinio dizaino ar spalvos. Kai kurie prekiautojai kompiuterių salonuose netgi siūlo papildomai užsisakyti ant nešiojamojo kompiuterio ekrano dangčio profesionalaus dailininko nutapytą paveikslą.

Tačiau kol vieni ieško išskirtinumo, kiti dairosi praktiškumo. Kai kurių nešiojamųjų kompiuterių dizainas yra labai stilingas, tiesiog paskutinis mados klyksmas. Tačiau šį klyksmą gal jau po pusmečio pakeis kita mada, kas reiškia, kad kažkada buvęs stilingas kompiuteris tokiu nebebus laikomas studentų ratelyje. Todėl pasielgus nemadingai ir pasirinkus konservatyvaus dizaino, atrodytų neišvaizdų kompiuterį vėliau niekas negalės įtarti, kad jį pirkote gan seniai.

O gal delninuką?

Studentams nepatarčiau susigundyti delninuku – į delną telpančiu kompiuteriuku: jis nepakeis nešiojamojo kompiuterio. Jus ribos atminties kiekis, ekrano dydis, baterijos veikimo trukmė, nepatogi klaviatūra ir… visuomet, atrodytų, per stori pirštai.

Delninukas yra veikiau vadybininko įrankis, nei studento.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Informacinės technologijos su žyma , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.