Lietuvai „Eurovizijoje” atstovavusios grupės „4 Fun” pasirodymas buvo labai estetiškas, muzikiniu požiūriu labai neblogas, tik ta baladė pasiklydo konkurso šurmulyje.
Be to, forma „Eurovizijoje” užmušė turinį, technologijos nuėjo taip toli į priekį, kad tiesiog nesimatė dainuojančių žmonių. Harmoningo pasirodymo, kad būtų galima deramai įvertinti ir dainą, ir vaizdą, ir atlikėjo balsą, ir interpretaciją, bent jau aš nemačiau. Kol kas šio konkurso forma nėra išgryninta. O kai taip yra, atlikėjai stengiasi parodyti daug įvairių triukų, kad kaip nors užimtų žiūrovus, atkreiptų dėmesį, nors iš tikrųjų šis konkursas turėtų būti dainos, atlikėjų konkursas. Matyt, dabar kažkoks pereinamasis metas, šis konkursas dar nežino, koks jis yra iš tikrųjų. Buvo kelios dainelės, nepasidavusios „Eurovizijos” agresyvumui, bet… atvirai kalbant, mano įspūdis šiaip sau.
Konkurso populiarumas rodo, kad ateitį jis turi, tik, manau, reikėtų apsispręsti, ar jis dainų konkursas, ar šou konkursas, ar dar koks nors renginys. Tada išryškėtų ir vertinimo kriterijai, galėtume tiksliau įvertinti. O dabar, kaip pastebėjau, kaimynai balsavo už kaimynus, tik likusius balus paskyrė šiek tiek įdomiau pasirodžiusiems atlikėjams. Į dainą, mano nuomone, žiūrovai kreipė mažiausia dėmesio.
Serbijos atstovei nebūčiau skyręs pirmosios vietos. Ji turi gražų balsą, yra muzikali. Ji žinojo, ką dainuoja, pasirodymas buvo apgalvotas, tačiau daina – nieko ypatingo. Labai nustebau, kad tiek daug žmonių balsavo už ją.
Man asmeniškai labiausiai patiko vengrų atlikėja. Jos pasirodymas buvo kuklus: su lagaminu, kelio ženklais, bet padainavo gerai. Baltarusijos šou buvo labai stilingas, režisūra originali, tik dainelė labai tipiška, panašių daug girdėta. Gruzijos (jai Lietuva skyrė daugiausia balų) daina man pasirodė labai keista, sudėtinga: ten tiek muzikinės medžiagos, kad būtų užtekę trims dainoms. Švedai mane labai nustebino savo stilingu rokenrolu. Latviai padainavo švariai, bet forma ir apranga galbūt neleido pelnyti daugiau balų. Antrąją vietą laimėjusios Ukrainos pasirodymas – puiki popso parodija: įvairiomis kalbomis žiūrovai be sustojimo raginami (kaip prastose popso dainose), scenoje visi beprotiškai linksmi, spinduliuojantys nesveiku entuziazmu. Šiuo požiūriu ukrainiečiai buvo labai išraiškingi. Bet jei žiūrėsime į dainą, tai ten nebuvo jokios dainos – paprasčiausia kabaretinė dainelė.
Rusės, laimėjusios trečiąją vietą, buvo netipiškos rusės, jų šou labai europietiškas, švarus, stilingas – jos ten atidirbo kaip mašinos. Gražiai padainavo ir vokietis, tačiau lyriškesnės dainos publikai nepadarė didelio įspūdžio. Man labai keista, kad turkas pelnė ketvirtąją vietą ir kad jis apskritai pateko į finalą: nei daina graži, nei padainavo gerai. Nesuprantu. Na, bet kiek šalių – tiek nuomonių, kiekvienos savas skonis ir muzikos supratimas.
Mums galbūt reikėtų pasimokyti iš prancūzų, kaip žiūrėti į „Eurovizijos” rezultatus. Man pažįstami prancūzai pasakojo, kaip pernai jie rinko savo atstovą. Išrinko dainuojančią medicinos seselę, kuri labai norėjo vykti į „Euroviziją”. Šiemet išrinko grupę. Jie atrodė labai juokingi su tais rožiniais kostiumais, tai kabaretinis pasirodymas, ne eurovizinis. Prancūzai į šį konkursą žiūri paprasčiau, jie neturi noro būtinai būti pirmi. Mes be reikalo į nesėkmę žiūrime kaip į stichinę nelaimę.