Tramdys alkoholio prekiautojus

Daugiabučiuose alkoholiu prekiaujančios parduotuvės piktina gyventojus, po kurių langais dažnai visą parą ūžia toli išgertuvėms vietos neieškantys pirkėjai. Tačiau, rodos, priemonių jiems tramdyti nestinga, ir tam nebūtina prekybos riboti įstatymu.

Šią savaitę Seime svarstytos Alkoholio kontrolės įstatymo pataisos, kurias priėmus būtų uždrausta daugiabučiuose namuose įrengtose parduotuvėse prekiauti alkoholiu. Seimo Ekonomikos komitetas šiai idėjai nepritarė. Daugiabučių bendrijų asociacijos atstovas taip pat abejoja, kad toks pokytis reikalingas. Tuo labiau kad priemonių, kuriomis galima sutramdyti ramybę gyventojams drumsčiančias įstaigas ir jų klientus, neseniai gavo miestų savivaldybės.

Ir patogu, ir trukdo

Romas Apulskis, Alkoholiniais gėrimais prekiaujančių įmonių asociacijos prezidentas, įsitikinęs, kad uždraudus daugiabučiuose įkurtoms parduotuvėms prekiauti alkoholiu žala būtų padaryta ne alkoholio pramonei, o kai kuriems smulkiesiems verslininkams.

R.Apulskis atkreipia dėmesį į tai, kad šiandien vis populiariau statinio apačioje įrengti biurus ir prekybines patalpas, o viršuje – butus gyventojams, tad prieš nusprendžiant drausti daugiabučiuose prekybą alkoholiu reikia atsižvelgti į šią vis labiau ryškėjančią tendenciją.

„Taip, parduotuvės name nepatogu: net ir naktį dega šviesos, barška iškraunamos prekės, tačiau dažnas nepagalvoja, kad be parduotuvės – dar nepatogiau. O alkoholizmo tokiu draudimu nesustabdysi”, – kalba R.Apulskis.

Daugiabučių gyventojai dažnai skundžiasi alkoholiu prekiaujančių įstaigų kaimynyste, kai kas norėtų, kad tokia prekyba būtų uždrausta.

Tačiau Vilniaus daugiabučių namų bendrijos asociacijos valdybos narys Algirdas Kancleris teigia pats gyvenantis daugiabutyje, kuriame įsikūręs baras. „Tačiau tai – ne pats didžiausias bendrijos rūpestis”, – sako pašnekovas ir priduria, kad daug triukšmo kelia dalis pačių gyventojų.

Pasak A.Kanclerio, iš baro sklindančio triukšmo name negirdėti. Kiek triukšmingiau esą tampa vasarą, kai baro lankytojai išeina į kiemą, nes tuomet pasitaiko ir muštynių. „Tačiau dar nė karto dėl to neteko kreiptis į policiją. Tiesa, prieš porą metų būdavo, kad baro lankytojai šlapindavosi kieme, liftuose. Tačiau apie tai pasakius baro savininkams, netrukus problemos neliko”, – pasakoja A.Kancleris.

Jis sako, kad pačiam yra tekę daugiau raudonanosių pastebėti stoviniuojant prie didžiųjų prekybos centrų, o ne prie barų ar parduotuvių daugiabučiuose namuose.

Turi priemonių

Drausminti viešąją tvarką pažeidžiančias įstaigas jau gali ir miestų savivaldybės. Vilniaus miesto savivaldybės Viešosios tvarkos ir bendrųjų reikalų departamento direktoriaus pavaduotojas Gintaras Tamošiūnas primena, kad tokią teisę joms suteikė neseniai pakeistas Alkoholio kontrolės įstatymas. Pagal jį savivaldybėms leidžiama uždrausti daugiabučiuose įsikūrusioms įstaigoms prekiauti alkoholiu ar bent sutrumpinti jo pardavimo laiką, jeigu gyventojai skundžiasi drumsčiama ramybe.

„Iki šiol buvome bejėgiai, – prisipažįsta G.Tamošiūnas. – Turėjome 15-20 objektų, dėl kurių nuolat būdavo skundžiamasi, bet nieko negalėjome padaryti. Situacija keičiasi, bet kol kas nesame sulaukę gyventojų skundų, kad galėtume pasinaudoti įstatymo pataisų suteiktais įgaliojimais.”

Anot pašnekovo, dažniausiai gyventojai skundžiasi dėl muzikos, sklindančios iš barų bei parduotuvių, pernelyg garsiai veikiančių ventiliatorių, nemalonių kvapų.

G.Tamošiūnas pasakoja, kad iki šiol įstaigai paskyrus baudą ši išsisukdavusi už 200 litų. Pašnekovo teigimu, įstaigos savininkams tai nepadarydavo didelės žalos.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.