Vilniaus apygardos teismo teisėjai ėmėsi ginti savo kolegų iš apylinkių teismų karjeros galimybes. Dėl jų kreipimosi vakar nebuvo svarstyta dar viena prezidento pasiūlyta mokslininko kandidatūra į minėto teismo teisėjo postą.
Vakar Teisėjų taryba (TT) svarstė Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kreipimąsi, skirtą prezidentui Valdui Adamkui, Aukščiausiojo Teismo (AT) pirmininkui Vytautui Greičiui ir Teisėjų tarybos (TT) pirmininkei Laimai Garnelienei. Kreipimąsi pasirašė visi skyriaus teisėjai, išskyrus vieną, kuris atostogauja.
Pasipriešino prezidentui
Kreipimasis atsirado po plačiai nuskambėjusios istorijos, kai TT nepritarė prezidento siūlymui Vilniaus apygardos teismo teisėju paskirti Ernestą Spruogį. Pagal įstatymą į apygardų teismus gali būti skiriami 5 metus apylinkių teismuose išdirbę teisėjai. Tas pats įstatymas numato išimtį teisės mokslininkams, netgi tiems, kurie nė dienos nėra dirbę teisėjo darbo.
Pretendentų į kelių teismų teisėjus reitingų sąrašuose E.Spruogis užėmė menkas vietas. Todėl teisėjus papiktino, kad prezidentas siūlė šią kandidatūrą ignoruodamas geriausius reitingus turinčius patyrusius teisėjus. Netgi jo disertacija, sprendžiant iš pavadinimo, neturi nieko bendro nei su baudžiamąja, nei su civiline, nei su procesine teise: „Šiuolaikinės demokratinės valstybės socialinė paskirtis ir funkcijos”. Padirbėti apylinkės teisme E.Spruogis nesutiko.
Nepritarusi šiai kandidatūrai TT bene pirmą kartą pasipriešino prezidentui. Prezidento patarėja teisės klausimais Aušra Rauličkytė tąsyk komentavo: „Į Vilniaus apygardos teismą daug metų nepatenka mokslininkai, o jie ten turi teisę dirbti.”
Įžvelgia nelygybę
Minėtas teisėjų kreipimasis buvo parašytas praėjusią savaitę. Jame prašoma „atskirti lengvatas asmenims, turintiems socialinių mokslų (teisės) daktaro laipsnį, nuo privilegijų būti paskirtiems aukštesnės instancijos teismo teisėjais”. Pasirašiusiųjų manymu, mokslininkams suteiktos privilegijos mažina apylinkių teisėjų profesinės karjeros galimybes: „Toks teisinis reguliavimas parodo asmenų nelygybę prieš įstatymą, nes apylinkių teismų teisėjai gali siekti karjeros tik pakopomis, atitinkamai nuo žemiausios grandies, į kurią mokslininkai nepageidauja būti paskirti.”
Pasak teisėjų, mokslininkas mokslininkui nelygu: „Asmuo, apsigynęs daktaro laipsnį, einantis universitete tik antraeiles pareigas, neturėtų būti prilyginamas mokslininkui, dirbančiam vien mokslinį darbą.” Kreipimosi autorių manymu, teisės teoretikai iš pradžių turėtų bent porą metų padirbėti apylinkės teisme.
Filosofų nereikia
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Konstantas Ramelis apie E.Spruogio kandidatūrą vakar LŽ sakė: „Apsigynus tokią disertaciją eiti į apygardą ir tikrinti apylinkių teismų sprendimų teisėtumą… Man atrodo, kad tai išvis ne teisinė, o filosofinė disertacija.”
K.Ramelio manymu, nebūtų jokių nesusipratimų, jei į apygardų teismus skiriami mokslininkai nors metus būtų dirbę teisėjais. „Mes turime pavyzdį. Pernai viena mokslininkė buvo paskirta į Trakų rajono apylinkės teismą. Ji ten padirbėjo kiek daugiau nei metus. Rezultatai geri, ir ji perėjo į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Kai teisėjų Atrankos komisijoje klausėme, ar jai naudinga patirtis, įgyta apylinkės teisme, ji atsakė, kad buvo labai naudinga pradėti darbą žemesnės instancijos teisme”, – sakė K.Ramelis.
Keis įstatymą?
Vakar TT svarstė prezidento pateiktą naują mokslininko kandidatūrą į Vilniaus apygardos teismo teisėjo postą. Šįkart pasiūlytas teisės daktaras Antanas Rudzinskas. Pradėjus nagrinėti teisėjų kreipimąsi A.Rudzinsko kandidatūros svarstymas buvo atidėtas iki kito posėdžio.
Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Vaškevičius LŽ tvirtino, jog A.Rudzinsko kandidatūra TT nekėlė jokių abejonių, o jos svarstymas atidėtas todėl, kad tarybos nariai nusprendė pasigilinti į kreipimesi išdėstytas problemas. Beje, pasak K.Vaškevičiaus, A.Rudzinskas leidęs suprasti sutinkantis padirbėti ir apylinkės teisme.
TT pirmininkė L.Garnelienė, kuri buvo prieš svarstymo atidėjimą, LŽ sakė nelabai suprantanti, ką tarybos nariai gali analizuoti – Teismų įstatymo jie pakeisti juk negali.
Šia problema susidomėjo ir AT pirmininkas V.Greičius – jis ketina artimiausiu metu susitikti su kreipimąsi pasirašiusiais kolegomis.
L.Garnelienės manymu, mokslininkai turi būti įleidžiami į teismus. Ji sutinka su kolegų nuomone, kad teoretikams teisėjo darbą reikėtų pradėti apylinkių teismuose: „Gal ir būtų naudingiau. Bet įstatymas kol kas leidžia mokslininkus skirti iškart į apygardų teismus. Ir naujojo Teismų įstatymo projekte yra tokios pačios normos.” TT pirmininkė LŽ sakė, jog teisėjų kreipimasis bus persiųstas Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui: „Tegul sprendžia įstatymų leidėjai.”