Valdovų rūmai pasipildė naujomis vertybėmis

Šį savaitgalį sostinę pasieks jau trečioji partija vertybių, šiemet įvairiose Europos šalyse įsigytų papuošti atkuriamiems Valdovų rūmams: gobelenai, senovinės kasapankos, kėdės, veidrodžiai, žvakidės ir kiti aukštuomenės gyvenimo atributai.

Šį mėnesį į Vilnių atvyks jau trečias automobilis, atgabensiantis senovinių vertybių Valdovų rūmams. Dvi ankstesnės partijos atkeliavo prieš kelias savaites.

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmų Interjerų ir ekspozicijų skyriaus vedėjas dr.Vydas Dolinskas be galo džiaugėsi naujai įsigytais itin vertingais ir retais XVI a. antrosios pusės gobelenais. Du serijai „Odisėjo istorija” priklausę gobelenai išausti šio meno tradicijomis garsėjusiame Briuselyje. Už tinkamą kainą juos pavyko įsigyti iš privačios kolekcijos.

„Tai labai aukšto lygio gobelenai. Būtent tokios tematikos meno kūriniai buvo Jogailaičių ir Vazų kolekcijoje. Šiedu, matyt, bus vertingiausi iš visų, esančių Lietuvoje. Rasti daugiau kaip vieną kūrinį iš vienos serijos pavyksta itin retai”, – pasakojo V.Dolinskas. Šiems gobelenams numatyta vieta atkurtų rūmų Sosto salėje.

Dar vienas, taip pat Briuselyje austas gobelenas – „Danielius sutinka Ariochą” – Lietuvą turi pasiekti iki liepos 6-osios, Mindaugo karūnavimo dienos. Kūrinys priklauso 5-6 gobelenų serijai, kurią turėjo pirmoji Žygimanto Augusto žmona Elžbieta Habsburgaitė, gyvenusi ir mirusi Vilniuje. Manoma, kad labai panašus gobelenas, gal net ir tas pats, tikrai kabojo Valdovų rūmuose. Šio kūrinio vieta numatoma vienoje iš renesansinių salių, greičiausiai – karalienės Bonos Sforcos. Šiuo metu vyksta derybos dėl dar vienos gobelenų kolekcijos Valdovų rūmams įsigijimo.

Restauratorių rankose

Atvežtieji gobelenai restauruotini, tad prieš patekdami į Valdovų rūmus keliaus į Lietuvos dailės muziejaus Prano Gudyno restauravimo centro dirbtuves.

„Visus gobelenus reikia šiek tiek „paglostyti”, kad tiktų eksponuoti”, – sakė Restauravimo centro Tekstilės dirbtuvių vedėja, aukščiausios kategorijos tekstilės restauratorė Dalia Valujevičienė. Audiniai paprastai dezinfekuojami, daugumai prisiuvami nauji pamušalai, gobelenai perkeliami ant kito porėmio.

Prano Gudyno centre šiuo metu restauruojamas ir pernai įsigytas XVII a. pradžios gobelenas „Drakonas, ryjantis kiaušinius” iš serijos „Peizažai su gyvūnais”. Du šios serijos gobelenai šiandien puošia kunigaikščių Saveli-Orsini rūmus Romoje (Palazzo Savelli-Orsini), trečias buvo parduotas aukcione. Ekspertai pabrėžia, kad tai labai aukšto meninio lygio senieji audiniai, sukurti vienose garsiausių to meto Flandrijos dirbtuvių pagal žymių menininkų kartonus. Numanomi „Peizažų su gyvūnais” gobelenų serijos kartonų autoriai priklausė garsaus dailininko Pieterio Coecke’o van Aelsto Vyresniojo mokyklai. Jai priskiriami ir kartonai, pagal kuriuos buvo išausti garsieji Žygimanto Augusto „Žvėrių serijos” gobelenai, šiandien saugomi Krokuvos Vavelio karališkojoje pilyje. XVI a. jie puošė ir Vilniaus Valdovų rūmus.

Anot D.Valujevičienės, gobelenas „Drakonas, ryjantis kiaušinius” yra itin vertingas dar ir todėl, kad yra šilkinis – vienintelis toks iš iki šiol turėtų Valdovų rūmų eskponatų. Šilko gobelenai buvo austi tik pagal ypatingus užsakymus. Įsigytasis eksponatas buvo sukarpytas, užlopytas ir kitaip pažeistas, tad jam atnaujinti prireiks itin sudėtingų restauravimo darbų. Jiems atlikti teks ieškoti naujų metodikų, net pasigaminti specialias stakles.

Šiuo metu audinys jau išvalytas, panaikinti užlopymai, tačiau visi darbai gali užtrukti net iki pat 2009-ųjų.

Nuo baldų iki indų

Valdovų rūmus šiemet papildė ir keletas senovinių baldų. Tarp jų – knygoms skaityti skirtas itališkas pulpitas. Tokie baldai būdavo vienuolynų, rūmų bibliotekose arba kabinetuose prie lango – didikai skaitydavo stovėdami.

Parsivežta ir keletas kasapankų – pailgų, skrynią primenančių drožinėtų baldų. Seniausia – XV a. pabaigoje pagaminta gotikinė skrynia.

XVI-XVII a. kasapankos buvo universaliausi baldai, skirti indams, patalynei, brangenybėms sudėti, ant jų buvo galima sėdėti ir net gulėti. V.Dolinskas pasakojo, kad rūmų salėse neretai stovėdavo po tris kasapankas, didesnėse patalpose – net po 2-3 palei vieną sieną. Ir tarp anksčiau Valdovų rūmams įsigytų vertybių yra nemaža šių skrynių kolekcija.

Dauguma senovinių baldų pagaminti iš riešutmedžio. Tarp naujai įsigytų vertybių yra puoštų ir itin brangia riešutmedžio šaknies medžiaga, primenančia marmuro imitaciją – ja dekoruotos senovinės spintos detalės. Valdovų rūmuose atsidurs ir nedidelės kėdutės, suolai, barzdaskučio krėslas.

Interjerą pagyvins ir dvi maždaug 80 centimetrų aukščio paauksuotos žvakidės-angelai, pagamintos XVI a. Venecijoje, bei keletas venecijietiškų veidrodžių. V.Dolinskas įsitikinęs, kad šios grožybės atitiks Žygimanto Augusto laikų dvasią: yra žinoma, kad ant šio valdovo kabineto sienų kabojo būtent venecijietiški veidrodžiai, kambarį puošė panašios skulptūrėlės. Turimą kolekciją papildys ir renesansinis rėmelis – yra nemažai vertingų tapybos darbų, kurie neturi autentiškų rėmų.

Muziejininkai įsigijo ir keletą prabangių stalo indų – Vokietijos meistrų pagamintas paauksuoto vario lydinio lėkštes, kuriose kadaise laikyti vaisiai bei daržovės.

Pamatys liepos 6-ąją

„Iš viso Valdovų rūmus iki vasaros vidurio pasieks per 50 naujų vertybių. Kartu su naujosiomis, ligi šiol gautų vertybių užteks papuošti tik pusei Valdovų rūmų interjerų”, – LŽ sakė V.Dolinskas.

Iki pernykštės liepos 6-osios reprezentaciniams interjerams jau buvo įsigytos 123 vertybės: baldų, gobelenų, tapybos, grafikos darbų, majolikos, dramblio kaulo, metalo dirbinių. Dauguma – 114 kūrinių – įsigyta už valstybės biudžeto lėšas. Penki gobelenai, vienas paveikslas ir baldas nupirkti už Lietuvos visuomenės ir išeivijos paaukotas bei Valdovų rūmų paramos fondo sukauptas lėšas. Buvo gautos ir dvi vertingos privačių asmenų dovanos: XVI ir XVIII a. graviūros.

Dalis šių eksponatų rodomi sostinės Taikomosios dailės muziejuje. Naujai įsigytus visuomenė galės išvysti Mindaugo karūnavimo dieną atidarytoje praplėstoje ekspozicijoje.

Palankus metas įsigyti

Valdovų rūmų eksponatams įsigyti valstybė šiemet skyrė 4 mln. litų. Yra parengtas ir 3,5 mln. litų vertės investicinis projektas gauti lėšų iš privatizavimo fondo.

„Per metus surenkame informaciją apie maždaug 4-5 tūkst. vienetų siūlomų objektų. Iš jų kasmet įsigyjame 50-100 kūrinių. Tad atranka yra labai didelė”, – teigė V.Dolinskas.

Eksponatų ieškoma antikvariatuose, aukcionuose, o įgijus tam tikrų sluoksnių atstovų pasitikėjimą muziejininkams pavyksta patekti ir į didikų rūmus. Baldai dažniausiai perkami iš vadinamųjų antikvarinių sandėlių. Antikvarai neretai nuperka visą kokio nors nusigyvenusio didiko pilį, vertybes restauruoja, o vėliau parduoda.

„Mums pavyksta įsigyti visiškai nerestauruotų kūrinių, kuriuos atnaujiname čia, Lietuvoje. Tad labai gerų daiktų įsigyjame už palyginti mažą kainą”, – teigė V.Dolinskas. Anot žinovo, renesanso, baroko, vėlyvosios gotikos eksponatams įsigyti dabar itin palankus metas. Japonams ir amerikiečiams labiau reikia auksuotų rokoko, ampyro, klasicizmo, jugendo eksponatų. Šie baldai ir kūriniai dabar yra brangiausi Europos rinkoje. O štai rusai labiau perka kopijas – jiems svarbu, kad daiktai gerai atrodytų, nebūtų sulūžę. „Tai, ką dabar įsigyjame, prieš 15-20 metų būtų kainavę dvigubai ar dar daugiau”, – LŽ sakė V.Dolinskas.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Kultūra su žyma , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.