Estijos saugumo policija tvirtina, kad Kremlius ketino šalies rusakalbių gyventojų naujuoju lyderiu padaryti Andrejų Filatovą – rusų verslininką, dirbantį tranzito srityje, ir ketinusį gauti Estijos pilietybę, padedant Centro partijos vadovui Edgarui Savisaarui (Edgarui Savisarui).
„Remiantis patikima informacija, kurios gavo Saugumo policija, Andrejaus Filatovo prašymas gauti Estijos pilietybę susijęs su Kremliaus planais, kurių vienas iš tikslų buvo eksportuoti į Estiją naująjį turtuolį ir įtakingą rusakalbių gyventojų lyderį”, – metinėje ataskaitoje pažymi Saugumo policija.
Kaip rašoma Saugumo policijos ataskaitoje, oficialiai kaip nuopelnai buvo minimos A.Filatovo didelės investicijos ir rėmimo programos, tačiau kai kuriuose jo pareiškimuose Estija buvo traktuojama kaip fašistinė valstybė.
„Filatovo atvejis rodo klasikinę stambaus masto veiklą siekiant daryti įtaką. Ją sudarantys elementai yra finansavimas, kliovimasis konkrečiais politikais ir populiarumo pirkimas iš viešųjų ryšių specialistų”, – nurodo Saugumo policija.
Tranzito srityje dirbantis verslininkas Andrejus Filatovas praėjusių metų pabaigoje pateikė prašymą suteikti Estijos pilietybę. Nepaisydamas to, kad A.Filatovas prisipažino padėjęs rengti antiestišką filmą „Estija – istorijos kryžkelė”, jo kandidatūrą oficialiai parėmė centristų lyderis E.Savisaaras, tuo metu ėjęs ūkio ministro pareigas.
Vyriausybė suteikti A.Filatovui Estijos pilietybę atsisakė.
Penktadienį A.Filatovas išreiškė nusistebėjimą naujausioje Saugumo policijos ataskaitoje apie jį pateikiamais teiginiais.
Pasak A.Filatovo, „Saugumo policijos teiginiai nustebino ir mane patį asmeniškai, ir daugelį mano kolegų bei draugų”.
Verslininkas patikino, kad nei koncernas „Severstaltrans”, nei jis pats asmeniškai niekada neturėjo jokių politinių ambicijų.
„Aš neužsiimtu politika Rusijoje, Estijoje ar kitose šalyse. Anksčiau viešai kreipdamasis jau ne kartą esu tai pabrėžęs”, – sakė A.Filatovas.
Verslininkas taip pat pareiškė niekada nepalaikęs niekieno politinių ambicijų ir ketinimų skleisti propagandinę medžiagą, raginančią kelti tautinę nesantaiką ir kenkti konstitucinei santvarkai.
„Aš nesu dokumentinio filmo „Estija – istorijos kryžkelė” įkvėpėjas ar kūrimo iniciatorius, taip pat nebuvau filmo autorius, bendraautorius ar redaktorius”, – patikino jis.
Pasak verslininko, istoriniam fondui „Monumentas”, kurio pagrindinė priedermė – rūpintis karių kapavietėmis, jis paaukojo pinigų visų pirma iš didelės pagarbos kovojusiesiems Antrajame pasauliniame kare.