Panevėžio rajono savivaldybė dalyvauja Europos komisijos remiamame projekte „Lietuva be atskirties ir skurdo” – „Labas”. Deja, statistika rodo, kad dėl padidėjusio dėmesio skurstantiesiems skurdo rajone nesumažėjo. Pasak Panevėžio darbo biržos Klientų aptarnavimo skyriaus vedėjos Virginijos Nakienės, viena didesnių rajono bėdų – nedarbas bei šios problemos mažinimui trukdančios priežastys: mažas gyventojų mobilumas, kvalifikacijos stygius, nepakankamas išsilavinimas.
Skurstančiųjų rajone nemažėja
Pasak rajono savivaldybės Globos ir rūpybos skyriaus vedėjos Aldonos Paškevičienės, rajono vadovai daug dėmesio skiria skurdžiau gyvenantiems ir socialiai remtiniems asmenims. Remiantis statistiniais duomenimis, 2001-aisiais rajone veikė tik 16 socialinės paramos įstaigų, šiuo metu jų – 27. Seniūnijose kasmet dirba vis daugiau socialinių darbuotojų. Statistika rodo, kad dėl padidėjusio dėmesio skurstantiesiems skurdo rajone nesumažėjo. Sumažėjęs paramos gavėjų skaičius taip pat neparodo realios padėties rajone, nes Vyriausybės nutarimu buvo patvirtintas didesnis neapmokestinamas atlyginimo minimumas.
Daugėja rizikos šeimų
Rajone kasmet daugėja rizikos šeimų ir jose augančių vaikų. Jei 2001 metais tokių šeimų buvo registruota 206, jose augo 537 vaikai, tai pernai šeimų skaičius išaugo iki 306, ir jose jau buvo 841 vaikas. Dažniausiai į rizikos grupes įrašomos daugiavaikės šeimos, kurios verčiasi iš minimalių pajamų ar net pašalpų, dažnai tokiose šeimose girtaujama.
Jose augantys vaikai jaučia ne tik didžiulius nepriteklius, bet patiria skriaudą ir patyčias iš bendraamžių. Pasak A.Paškevičienės, rizikos šeimų vaikai bendraamžių atstumiami, kad nemadingai, prasčiau rengiasi, dažnai jų drabužiai būna nešvarūs. Be to, dėl prastų gyvenimo sąlygų vaikai retai prausiasi ir maudosi. Statistika rodo, kad dauguma vaikų, užaugę tokiose šeimose, patys būna linkę į alkoholizmą ir narkomaniją.
Darbą sunkiau rasti moterims
Pasak Panevėžio darbo biržos skyriaus vedėjos Virginijos Nakienės, per 2006 metus į Darbo biržą kreipėsi 3016 Panevėžio rajone gyvenančių bedarbių. 2007 metais sausio 1 d. čia buvo įregistruoti 1605 norintys dirbti rajono gyventojai. Daugiausia, net 59 procentus registruotų rajono bedarbių, sudaro moterys. Bedarbių procentas nuo darbingo amžiaus rajono gyventojų per pastaruosius metus išaugo nuo 5,4 proc. iki iki 6,3 procento.
Nedarbingumo priežastys
Nedarbo rodiklis išaugo ne visose seniūnijose: Vadoklių ir Ramygalos seniūnijose – sumažėjo. Nedarbo augimui rajone įtakos turėjo didžiausios miesto įmonės AB „Ekranas” bankrotas. Labiausiai dėl to nedarbas išaugo arti miesto esančiose seniūnijose. Daugiausia bedarbių tarp darbingo amžiaus žmonių yra Raguvos, Krekenavos, Upytės ir Ramygalos seniūnijose.
Pasak V.Nakienės, rajone gyvenantiems bedarbiams yra sunkiau rasti darbo dėl mažo gyventojų mobilumo, visuomeninio transporto problemų. Darbą sunkiau randa kvalifikacijos neturintys asmenys. Šių metų pradžioje darbo ieškojo net 579 tokie rajono gyventojai. Iš jų 37 procentai turėjo pagrindinį , o 12 procentų – tik pradinį išsilavinimą.
Migracija nenutrūksta
Rajono Policijos komisariato Prevencijos poskyrio viršininkė Irina Vaitiekūnienė tvirtina, kad rajono gyventojai nėra sėslūs. Pasak jos, atlikta analizė rodo, kad ieškodami darbo jie pasiryžę permainoms ir keisti gyvenamąsias vietas. Jei 2001 metais į kitus miestus išvyko 761 gyventojas, iš jų 5 – į užsienį, tai 2003 metais į užsienį išvyko net 70 asmenų. Tačiau gan nemažas ir atvykėlių į mūsų rajoną skaičius: per 2006 metus rajone apsigyveno 1748 žmonės, net 32 asmenys iš kitų valstybių.