Minimalią mėnesinę algą sieti su vidutinio šalies darbo užmokesčio pokyčiais siūlo Seimo vicepirmininko Alfredo Pekeliūno vadovaujama darbo grupė minimalios mėnesinės algos nustatymo kriterijams suformuluoti.
Ši, baigianti darbą, grupė ketina pateikti Seimui Darbo kodekso pakeitimo projektą, nustatantį minimalios mėnesinės algos priklausomybę nuo vidutinio šalies darbo užmokesčio.
Darbo grupės vadovo A. Pekeliūno nuomone, minimali mėnesinė alga turėtų būti ne mažesnė kaip 60 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio – tai atitiktų Europos Socialinės chartijos nuostatas dėl teisingo atlygio už darbą, pagal kurias numatomas būtent toks minimalios algos ir vidutinio šalies darbo užmokesčio santykis.
Pasak A. Pekeliūno, Ūkio ministerija pasiūlė 60 proc. ribą pasiekti per keletą metų, pavyzdžiui, numatant kitais metais 45-50 proc., dar po metų – 55 proc. ir dar kitais metais pasiekti 60 proc. minimalios mėnesinės algos ir vidutinio šalies darbo užmokesčio santykį.
„Iš principo tokių konkrečių kriterijų nustatymas padėtų išvengti politikavimo darbo užmokesčio srityje, nes būtų remiamasi konkrečiais kriterijais, todėl būtų realesni ir socialinių ekonominių problemų sprendimai. Visi pastebi, kad dabartinė situacija skatina darbingo amžiaus žmones ne dirbti, o siekti valstybės pašalpų ir išlaikymo, arba gavus išsilavinimą mūsų šalyje – emigruoti. Tie, kas lieka Lietuvoje ir gauna minimalų atlyginimą, balansuoja ant skurdo ribos, tuo tarpu minimali alga turėtų užtikrinti dirbančio žmogaus orų pragyvenimą”, – teigia A. Pekeliūnas.
Seimo vicepirmininko nuomone, pakėlus minimalią algą, turėtų pavykti sumažinti ir mokėjimus „vokeliuose”. „Kaip rodo pavyzdžiai, verslininkai turi galimybę mokėti algą vokelyje, kuri yra jau šiandien gerokai didesnė už minimalią, bet jie neskuba mokėti mokesčių valstybei ir tokiu būdu jų darbuotojai priversti prarasti socialines garantijas bei ateičiai užsidirbti pensiją”, – pažymi A. Pekeliūnas.
Jo vadovaujama darbo grupė atkreipė dėmesį į tai, kad požiūris į darbo užmokesčio sistemą turi būti kompleksiškas: kartu turi būti peržiūrima ir mokesčių sistema bei neapmokestinamų pajamų dydžiai.
A. Pekeliūno pastebėjimais, iš visų ES šalių, įstatymais reguliuojančių minimalią algą, vienintelė Lietuva neturėjo jokių minimalios algos nustatymo kriterijų.
Seimo valdybos sudarytoje darbo grupėje dirbo Seimo nariai, ministerijų, Trišalės tarybos, verslo darbdavių, Pramonininkų konfederacijos, stambiųjų, vidutinių ir smulkųjų verslininkų atstovai, ekspertai.