Pirmą kartą Lietuvoje ir Klaipėdoje Lietuvos dailės muziejaus P. Domšaičio galerijoje gegužės mėnesį veikia tarptautinė kilnojamoji paroda „Spalvos ir saulė”, kurioje pristatomi trijų dailininkų kolonijų prie jūros (Domburgo, Nidos, Arenshopo) XIX a. pab.- XX a. pradžioje sukurti aliejiniai paveikslai ir akvarelės.
Turime progą pirmą kartą išvysti iš Nyderlandų bei Vokietijos valstybinių muziejų ir privačių kolekcijų surinktus darbus, sukurtus Šiaurės ir Baltijos jūrų pakrančių žvejų kaimeliuose veikusiose trijose dailininkų kolonijose. Trijų tapybos mokyklų atstovų keliai modernaus stiliaus link buvo nepaprastai skirtingi, tačiau visus siejo ypatinga pajūrio erdvė ir šviesa, stebino archajiška žvejų buitis, laivai ir kapavietės.
Olandų tapytojo Jano Tooropo, sužavėto Domburgo kraštovaizdžio, užrašyti žodžiai: „Spalvos, spalvos, spalvos ir saulė”, tapo ir parodos moto. Turime progą išvysti parodoje eksponuojamus ir kitų Domburgo kolonistų – Euphrosine Beernaert, Mies Elout-Drabbe, Jano Heyse darbus, aprėpiančius meninius stilius nuo natūralizmo iki impresionizmo, neoimpresionizmo, liuminizmo, kubizmo ir ekspresionizmo.
Parodoje eksponuojami du Arenshopo (Vokietija) kolonijos įkūrėjo P. Miulerio-Kaempffo paveikslai bei jo bičiulio Oskaro Frenzelio paveikslai, sklidini šviesos efektų, ekspresionistiniai Doros Koch-Stetter, Fritzo Grebe paveikslai.
Tačiau parodos lankytojus labiausiai patraukė Carlo Manchino kompozicija „Čiuožėjai prie kaimo”, perteikianti vaiskios šaltos žiemos atmosferą.
„Pirmieji Nidos, vadintos Prūsijos Sachara, kolonistai buvo daugiausia Karaliaučiaus meno akademijos auklėtiniai, tačiau, kai pamatė Nidos gamtą, žmones, lėtą šių gyvenseną, jie tarsi išsilaisvino ir ėmė tapyti kitaip. Ernsto Bischoffo-Culmo, Hanso Beppo-Borsche, Wirth-Sukkau darbuose matome daugiau impresionizmo ieškojimų, bei individualios – ir dramatiškos, ir tragiškos – interpretacijos”, – XIX – XX a. dailininkų kolonijas ir jų raidą pristatė menotyrininkė dr. N. Tumėnienė.
1994 m. Briuselyje buvo įsteigtas Europos dailininkų kolonijų susivienijimas „EuroArt”, kurio tikslas yra rūpintis istoriniu kolonijų paveldu ir remti dabartines susivienijimui priklausančias 46 organizacijas, kurios vienija 21 Europos valstybę, bei rengti bendras parodas.
Beje, po pirmosios Europos dailininkų, bėgusių nuo didmiesčio šurmulio, kolonijos Barbizono kaimelyje, kur rinkosi prancūzų tapytojai, įsikūrimo, jos išplito Vokietijoje, Belgijoje, Nyderlanduose, iš viso 130 šalių. Nepaisant geografinių ypatumų bei kultūrinių tradicijų skirtumų, būtent šiose kolonijose sukurti darbai iš pagrindų atnaujino Europos tapybą.
Parodą „Spalvos ir saulė” su LDM P. Domšaičio galerija ir T. Mano kultūros centru (Nida) organizavo Europos dailininkų susivienijimas „EuroArt” (Briuselis, Belgija), Interners (Berlynas, Vokietija), Goethes institutas (Vilnius), Aresnhopo „Meno trobelė”(Vokietija) ir Marie Tak van Poorvliet muziejus Domburge (Nyderlandai). Ateinančius vasaros mėnesius paroda aplankys Domburgą ir Arenshopą.