Didžiausioje Maskvos katedroje, stebint prezidentui Vladimirui Putinui ir šimtams tikinčiųjų, ketvirtadienį susivienijo prieš 80 metų dėl komunizmo atsiskyrę Rusijos Ortodoksų Bažnyčia užsienyje ir Maskvos patriarchatas.
Rusijos Ortodoksų Bažnyčios galva, patriarchas Aleksijus II, kuris vadovaus jungtinei Bažnyčiai, ir Niujorke reziduojantis Rusijos Ortodoksų Bažnyčios užsienyje vadovas metropolitas Lavras per iškilmingą ceremoniją Kristaus Išganytojo katedroje pasirašė susitarimą dėl Bažnyčių susivienijimo.
„Šiuo Aktu atkurta kanoninė bendrystė autokefalinėje Rusijos Ortodoksų Bažnyčioje”, – rašoma akte.
Dešimtys dvasininkų stovėjo šalia, kai liturginiais drabužiais vilkintys Aleksijus II ir Lavras pasirašė aktą ir apsikabino.
Tada V.Putinas išėjo į priekį priimti Aleksijaus II sveikinimo už „tarnybą tikėjimui ir šaliai”.
Rusijos lyderis, buvęs KGB karininkas, kuris dabar viešai rodo, kad yra krikščionis, sakė, kad šis susivienijimas yra šalies atgimimo momentas.
„Rusijos nacionalinis pakilimas, Rusijos vystymasis neįmanomi nesiremiant į istorinę ir dvasinę mūsų liaudies patirtį”, – sakė V.Putinas, kurio kalbą transliavo valstybinė televizija.
Pagal susitarimą dėl Bažnyčių susivienijimo, kuris tapo įmanomas 1991 metais žlugus Sovietų Sąjungai, į Rusijos Ortodoksų Bažnyčią sugrįžo beveik pusė milijono tikinčiųjų ir baigėsi dešimtmečius trukę kaltinimai dėl bendradarbiavimo su bolševikų režimu.
Rusijos Ortodoksų Bažnyčią užsienyje įsteigė dvasininkai, kurie pabėgo iš Rusijos dėl bolševikų revoliucijos. Bažnyčia nuo Maskvos patriarchato atsiskyrė šiam 1927 metais deklaravus paklusnumą sovietų valdžiai.
2003 metais, po dešimtmečius trukusio priešiškumo, kontaktai tarp šių Bažnyčių buvo oficialiai atnaujinti ir abi jos sutiko minėtą 1927-ųjų deklaraciją pavadinti „tragišku kompromisu”.
Bažnyčių susivienijimas reiškia svarbią simbolinę pergalę prezidentui V.Putinui, kuris Ortodoksų Bažnyčią laiko svarbiu posovietinės Rusijos visuomenės ramsčiu ir skiria daug dėmesio Rusijos kultūros propagavimui užsienyje.
Susitarimas buvo parengtas pernai, kai per konferenciją San Franciske už jį balsavo 150 delegatų iš Šiaurės Amerikos, Pietų Amerikos, Australijos, Europos ir buvusių sovietinių respublikų.
Tačiau kai kurie išeivijos dvasininkai nepritaria susivienijimui ir įtaria kai kuriuos sovietų laikais dirbusius ortodoksų dvasininkus bendradarbiavus su KGB.
Maskvoje Bažnyčių susijungimas vertinamas kaip istorinis įvykis. Prieš ceremoniją Kristaus Išganytojo katedroje, kuri prasidėjo 9 val. 30 min. vietos (8 val. 30 min. Lietuvos) laiku, prie įspūdingų bronzinių katedros durų buvo nusidriekusi ilga šventiškai pasipuošusių tikinčiųjų eilė.
„Visi turime džiaugtis dėl šio susivienijimo, nes ortodoksai turi būti kartu”, – sakė 47 metų lopšelio auklėtoja Svetlana Novolodskaja.
Prieš pirmąsias po beveik 90 metų bendras abiejų Bažnyčių vadovų pamaldas katedroje buvo klausoma išpažinčių, o užsienio parapijų atstovai, kurių daugelis Rusijoje lankosi pirmą kartą, apžiūrinėjo katedros interjerą.
Metropolitas Lavras į Maskvą atskrido antradienį. Jį atlydėjo dešimtys kunigų, diakonų ir choristų, kurie taip pat dalyvavo ceremonijoje.