Vilniaus mažajame teatre gegužės 19 ir 20 dienomis bus parodyta Kauno dramos teatre režisieriaus Agniaus Jankevičiaus statomos lenkų dramaturgo Michalo Walczako pjesės „Kelionė į kambario vidų” interpretacija
Sėkmingai gastroles Vilniuje pradėjęs Kauno valstybinis dramos teatras ne tik surenka pilnas išrankių sostinės žiūrovų sales, bet ir baigia repetuoti paskutinę šio sezono premjerą, kurią taip pat pirmieji galės įvertinti vilniečiai.
Lietuvoje – pirmą kartą
„Michalo Walczako pjesę pirmąkart išgirdau bene prieš ketverius metus ir jau tada supratau, kad ji man tiktų. O vėliau pasirodė ir Irenos Aleksaitės vertimas, tad liko tik imtis darbo”, – LŽ sakė režisierius ir pabrėžė, kad tai, kas aktualu lenkams, tikrai bus suprantama ir lietuviams.
Neįvardijamo žanro postmoderni, pagal tikrus faktus M.Walczako sukurta istorija „Kelionė į kambario vidų” Lietuvos scenoje statoma pirmą kartą. Joje ironiškai ir kartu filosofiškai pasakojama apie šių laikų žmogų – ieškantį dvasios komforto, tačiau vengiantį prisiimti atsakomybę netgi už savo paties gyvenimą. Suaugti, atsiriboti nuo tėvų, rasti darbą, savus namus, mylimą žmogų – paprasti ir aiškūs jauno žmogaus siekiai. Tačiau ne kiekvienam pavyksta juos įgyvendinti, ypač jei į kuriamą standartinį gyvenimėlį nusprendžia įsikišti makabriškos būtybės.
Sąsajos su chrestomatiniais autoriais
Ekspresyvios M.Walczako pjesės raišką A.Jankevičius sieja su chrestomatinių XX a. rašytojų kūryba. Pasak režisieriaus, „Kelionės į kambario vidų” atmosfera ir aplinkybės artimos Franzo Kafkos kūriniams, o anapusinio pasaulio veikėjai kažkuo primena Michailo Bulgakovo personažus. „Tai toks pasakos ir realybės hibridas, turintis keistą atmosferą ir kiek eksperimentinę formą”, – sakė režisierius. Jis prisipažino, kad ir pats yra įamžintas mistinėje Lauros Luišaitytės dekoracijoje mėnulio pavidalu.
Plėtoja nevykėlių temą
„Kelionė į kambario vidų” – jau antras sostinėje labai populiaraus jauno režisieriaus A.Jankevičiaus darbas Kauno dramos teatre. Kaip ir prieš metus pastatytame Nikolajaus Erdmano „Savižudyje”, režisierius toliau plėtoja nevykėlių temą. „Savižudis” prabyla apie žmogų, kuris nori būti svarbus, o šis spektaklis – apie žmogų, kuris tiesiog nori būti. Šiuos du spektaklius sieja ne tik gimininga tematika, bet ir kūrybinė komanda. Pagrindinį vaidmenį, kaip ir „Savižudyje”, čia kuria aktorius Eimutis Kvoščiauskas. „Per pusantro sezono man tai jau trečias pagrindinis vaidmuo! Pastaruoju metu labai daug gerų ženklų gyvenime atsirado, o šis personažas kažkuo panašus į mane. Ir man teko išgyventi panašią situaciją gyvenime, tiesa, dabar jau viskas susiklostė, susistygavo, bet patirtis labai įdomi”, – sako sparčiai populiarėjantis aktorius.
Kitus personažus kuria Edita Užaitė, Tomas Erbrėderis, Liucija Rukšnaitytė, Gintaras Adomaitis, Vytautas Kaniušonis ir Sigitas Šidlauskas. Muziką spektakliui parašė Martinis Viliumas.