Draudimo rinka Lietuvoje augo sparčiausiai Europoje

Praėjusių metų Lietuvos draudimo rinkos augimo rodiklis buvo beveik 11,5 kartų didesnis nei Europos šalių svertinis augimo vidurkis. LR Draudimo priežiūros komisijos (DPK) duomenimis, pernai rekordiškai augusi ir pasiekusi beveik 1.5 mlrd. litų pasirašytų įmokų ribą, Lietuvos draudimo rinka ir šiemet išlaikys aukštus augimo tempus. DPK ekspertų prognozėmis, 2007 metais šalies draudimo rinka augs 25 proc.

Šiuo metu turimais duomenimis, Lietuvos draudimo rinkos augimo tempai 2006 m. ženkliai viršijo kitų Europos šalių rodiklius. Lietuvos gyvybės draudimo rinka pagal pasirašytas įmokas augo 39 proc. – beveik 11,5 karto sparčiau nei vidutiniškai augo Europos šalių draudimo rinkos (duomenys gauti lyginant 18 šalių rezultatus). Svertinis Europos šalių draudimo rinkų augimo vidurkis 2006 m. buvo 3,4 proc., ne gyvybės – 4,1 proc., gyvybės draudimo – 1,7 proc. Palyginimui, Latvijos draudimo rinka praėjusiais metais augo 30,8 proc., Estijos – 14,2 proc.

Draudimo rinka augo rekordiškai

LR Draudimo priežiūros komisija (DPK), išanalizavus audituotus Lietuvos draudimo bendrovių 2006 m. rezultatus, atkreipia dėmesį, kad draudimo rinka augo itin sparčiai (39 proc. pagal pasirašytas įmokas, 32,7 proc. pagal turtą, 26,7 proc. pagal techninius atidėjinius, 20,6 proc. pagal nuosavą kapitalą). Labiausiai pagal pasirašytas draudimo įmokas augo gyvybės draudimo rinka (57 proc.), ne gyvybės draudimo rinka išaugo 29 proc.

„Lietuvos draudimo rinkoje per pastarąjį dešimtmetį toks spartus augimas pastebimas pirmą kartą, – sako Mindaugas Šalčius, DPK pirmininkas. – Nors rinka sparčiai plečiasi ir turi potencialo augti, o pagal draudimo skvarbą bei draudimo indėlį į šalies bendrąjį vidaus produktą, vis dar jaučiamas atotrūkis tarp mūsų šalies ir ES vidurkio, tokio spartaus augimo šiais metais neprognozuojame.”

Bendras draudimo įmonių veiklos 2006 m. rezultatas-pelnas sudarė virš 35,3 mln. Lt. (2005 m. – 3,6 mln. lt).

Draudimo skvarba padidėjo nuo 1,5 proc. 2005 m. iki 1,78 proc. 2006 metais, tačiau palyginti su ES vidurkiu (7,8 proc.) – tai daugiau nei 4 kartus mažiau. Draudimo tankis siekia 428 Lt (Lietuvoje) ir 3 982 Lt (ES) – tiek lėšų vidutiniškai vienas gyventojas skiria draudimui per metus.

Draudikai turėjo suformuoti didesnius garantinius fondus

Draudimo įstatymas numato, jog nuo š.m. metų kovo 30 d. visos draudimo bendrovės privalo tenkinti griežtesnius garantinio fondo reikalavimus – suformuoti didesnį minimalų garantinį fondą, kuris turi būti ne mažesnis kaip 3,2 mln. eurų.

Iki nustatyto termino minimalų garantinį fondą suformavo 11 ne gyvybės draudimo įmonių, 3 įmonėms Draudimo priežiūros komisija pratęsė minimalaus garantinio fondo suformavimo terminą, 1 bendrovei panaikinta draudimo veiklos licencija. Penkios gyvybės draudimo įmonės suformavo minimalų garantinį fondą laiku, 2 įmonės kreipėsi į Draudimo priežiūros komisiją dėl termino pratęsimo.

Draudimo rinka koncentruojasi

Draudimo priežiūros komisijos ekspertai pastebi naujas draudimo rinkos tendencijas. Didėja regioninė rinkos koncentracija bei Europos Sąjungos valstybių narių draudimo įmonių filialų įtaka. Siekdamos optimizuoti veiklos kaštus, kai kurios draudimo įmonės reorganizuojasi į Europos bendroves ir veiklą vykdo per steigiamus filialus. Šiuo metu 3 didžiausios gyvybės draudimo įmonės užima 78 proc. gyvybės draudimo, o 5 didžiausios ne gyvybės draudimo įmonės – 80 proc. ne gyvybės draudimo rinkos. Kaip pastebi M. Šalčius, regioninės koncentracijos tendencija būdinga visai Europos Sąjungai.

Užsienio kapitalo dalis Lietuvos draudimo rinkoje sudaro 81 proc. (iš jų 74 proc. ES šalių investicijos).

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.