Smarkiai brangstant centralizuotai tiekiamai šilumai Seimo Audito komitetas vakar surengė visų suinteresuotų šalių akistatą.
Kai pernai Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija nustatė šilumos kainas, centralizuotai tiekiama šiluma vidutiniškai pabrango 15 procentų. Šilumos tiekėjų asociacijos skaičiavimais, kilovatvalandės kaina šoktelėjo vidutiniškai iki 12,9 cento, tad šeimos išlaidos už senos statybos 60 kv. m būsto šildymą žiemą padidėjo 28 litais per mėnesį – iki maždaug 211 litų.
Tačiau šiluma įvairiose savivaldybėse brango nevienodai. Pavyzdžiui, Prienuose jos kaina padidėjo 25 proc. – iki 22,14 cento už kilovatvalandę, Akmenėje – 33 proc., iki 19,20 cento, Druskininkuose – 33 proc., iki 17,26 cento.
Seimo Audito komitetas jau kovo viduryje ėmėsi narplioti šilumos rinką. Į šį procesą įsitraukė ir Valstybės kontrolė. Vakar Audito komitetas Seime surengė visų suinteresuotų šalių akistatą.
Cento paklaida – 84 mln. litų pelno
Savivaldybės ir Seimo atstovai kaip pagrindinę problemą įvardija tai, kad Kainų komisija tvirtina metodiką, nustato kainas ir pati prižiūri energetikos ūkio bendroves niekieno neprižiūrima. Tačiau net 1 cento paklaida, nustatant šilumos kainą, per metus vartotojams gali atsieiti apie 84 mln. litų.
Valstybės kontrolė, atlikusi tyrimą padarė išvadą, kad reikia keisti šilumos kainų nustatymo metodiką. Vienas pavyzdžių – į šilumos kainą įtraukiama prognozuojama kuro kaina, kuri visuomet būna didesnė už faktinę jo kainą.
Pelno marža – nuo viso turto
Audito komiteto duomenimis, per trejus metus investicijos į šilumos ūkį padidėjo 34 procentais. Šilumos tiekimo įmonių, daugiau investuojančių į turto atnaujinimą ir modernizavimą, kainos kyla sparčiau negu mažiau investuojančiųjų, mat viskas įskaičiuojama į tarifus. Šilumos bendrovės suinteresuotos didinti ilgalaikio turto vertę, nes nuo jo skaičiuojama pelno marža.
„Kodėl į šilumos kainą įtraukiamas kitoks kuro kaloringumas – motyvai neaiškūs. Arba, pavyzdžiui, nustatant įrenginių amortizacijos laikotarpį pasirenkamas minimalus terminas. Kažkur dingo įmonių nesuvartotos dujos. Viskas perkeliama į kainą”, – dėstė problemas Audito komiteto narys Artūras Skardžius.
Komitetas pažymėjo, jog nepabrėžta, nuo kokio turto skaičiuojamas įmonių pelnas, taigi kyla įtarimų, kad gyventojai moka ir už šilumininkų automobilius.
Paini metodika
Painiavos šilumos ūkyje aukomis tapo savivaldybės, ypač tos, kurios prieš 5-7 metus išnuomojo savo šilumos ūkius privačioms bendrovėms, – dabar tokių yra 14. Pasak Audito komiteto, kai kurios nuomos sutartys, pavyzdžiui, Trakų rajono savivaldybės, pažeidžia Koncesijos įstatymą.
O komisijos patvirtinta šilumos kainų skaičiavimo metodika tokia paini, kad savivaldybėms sunku suvesti galus. „Palyginome praėjusių metų sausio ir šių metų sausio šilumos kainas. Dujos per tą laiką brango 50 procentų. Šilumos įmonė už kurą mokėjo apie 10 mln. litų daugiau, bet gavo 17 mln. litų didesnį pelną”, – aiškino naujasis Alytaus meras Česlovas Daugėla.
Alytaus savivaldybė susikibo su šilumos tiekėja „Litesko” dėl planuojamo kainų didinimo – šiluma miesto gyventojams brangtų 40 procentų. „Nesiginčijame, kad kylant kuro kainoms brangsta ir šiluma. Tačiau ji, mūsų skaičiavimais, turėtų būti bent 2 centais už kilovatvalandę pigesnė”, – sakė Č.Daugėla.
„Turime užtikrinti normalias sąlygas veikti šilumos bendrovėms ir užsidirbti. Viską atiduoti vartotojui – gatvės politika”, – pareiškė Kainų komisijos narys Valdas Lukoševičius.
Pagrindinė problema ta, kad vietos valdžia buvo nušalinta nuo šilumos kainų skaičiavimo, o išsamios informacijos apie šilumininkų teikiamus Kainų komisijai skaičiavimus negavo. Mat tokie duomenys – komercinė nuomininkų paslaptis, o jie sutartimi neįsipareigoja teikti informacijos.
„Druskininkai jau pusantrų metų niekaip negali gauti informacijos apie šilumos kainų didėjimą. Kai paprašėme duomenų Kainų komisijos, ši atsakė, jog tai turi padaryti įmonė. Pastaroji parašė, kad pagal galiojančius įstatymus neprivalo to daryti. Dabar pasisamdėme advokatus”, – pasakojo Druskininkų meras Ričardas Malinauskas.
Šilumos gamintojai ir tiekėjai vakar Seime tikino, jog pagrindinis kainų didėjimo motyvas – kuro brangimas, vis dar neįskaičiuotas į šilumos kainų tarifą. Be to, esą pabrango dujų transportavimas.