Po ilgos pertraukos parlamente pasirodęs iš posto atleidžiamas Valstybės saugumo departamento vadovas ir toliau tvirtino iš Seimo tribūnos kalbėjęs tiesą
Vakar į laikinosios Seimo komisijos, tiriančios buvusio savanorio ir saugumo darbuotojo Juro Abromavičiaus žūties aplinkybes, posėdį pagaliau atvyko paskutines dienas Valstybės saugumo departamentui (VSD) vadovaujantis Arvydas Pocius. Pusantros valandos už uždarų durų su parlamentarais bendravęs pareigūnas jokių pokalbio detalių žurnalistams atskleisti nenorėjo ir į klausimus atsakinėjo labai aptakiai.
Liudyti komisijai A.Pocius buvo kviečiamas ne kartą. Prieš mėnesį, kai buvo kviečiamas kartu su generaliniu prokuroru Algimantu Valantinu, į Seimą jis neatvyko ir savo elgesio motyvų nepaaiškino.
Vakar LŽ paklaustas, ką ketina veikti pasitraukęs iš VSD, pareigūnas vylėsi ir toliau savo žiniomis galėsiąs būti naudingas valstybei. Ar liks valstybinėje tarnyboje, A.Pocius atsakyti negalėjo.
Aplinkybių neatskleidė
„Iš Seimo tribūnos aš pasakiau tiesą, kad man ir mano vadovaujamai tarnybai yra žinoma, kas tai padarė”, – paklaustas, ar įvardijo komisijai J.Abromavičiaus žudikus, teigė A.Pocius.
Pasiteiravus, kam apskritai reikėjo kalbėti apie rezonansinių nusikaltimų tyrimo baigtį, jei negali pateikti įrodymų, VSD vadovas miglotai aiškino, kad žinodamas realias nusikaltimo aplinkybes departamentas siekė, kad tas žinojimas virstų įrodymais. „Medžiagą perdavėme Generalinei prokuratūrai, komentuoti kitų institucijų veiksmų aš negaliu”, – teigė A.Pocius. Ikiteisminio tyrimo aplinkybių jis sakė neatskleidęs ir komisijai.
Naudingas liudijimas
Komisijos pirmininkė Loreta Graužinienė žurnalistams nekomentavo A.Pociaus pateiktos informacijos pareiškusi, kad viskas bus pateikta išvadose. Ji prisipažino, kad parlamentarai ir nesitikėjo, jog A.Pocius įvardys J.Abromavičiaus žudikus. „Noriu patikslinti, kad komisijos užduotis – ne nustatyti, kas nužudė J.Abromavičių, o išsiaiškinti žūties aplinkybes. Šios dienos posėdis tikrai davė naudos ir papildė kai kuriuos aspektus”, – žurnalistams po posėdžio sakė L.Graužinienė.
Seimo komisija iki šiol yra išklausiusi maždaug dviejų dešimčių liudytojų parodymus. Kai kurie jų teigė, kad J.Abromavičius galėjo būti nužudytas, nes išsiaiškino, kas 1994 metais susprogdino geležinkelio tiltą per Bražuolės upę, kiti – kad žūtis galėjo būti susijusi su pareigūno vykdytais kontrabandos tyrimais.
J.Abromavičius žuvo 1997 metų sausio 31 dieną Kaune, sprogus po jo automobiliu pritvirtintiems sprogmenims. Generalinė prokuratūra ikiteisminio tyrimo metu nustatė, kad sprogstamąjį užtaisą pagamino ir po J.Abromavičiaus automobiliu pritvirtino asmuo, kuris vėliau atsitiktinai pats susisprogdino.
Apklausa baigta
Seimo laikinoji komisija vakar per uždarą posėdį apklausė ir buvusį savanorį Joną Zajančkauską. Su žurnalistais bendrauti jis kategoriškai atsisakė. J.Zajančkauskas buvo jau paskutinis liudytojas, kviestas į komisiją.
J.Zajančkauskas buvo minimas buvusio savanorio ir saugumiečio J.Abromavičiaus byloje. Tačiau Generalinė prokuratūra ikiteisminį tyrimą jo ir kai kurių kitų asmenų atžvilgiu nutraukė.
Vakar Seimo Etikos ir procedūrų komisija nusprendė, kad laikinosios komisijos narys konservatorius Jurgis Razma gali toliau dalyvauti jos darbe. Etikos sargai neįžvelgė jokių priežasčių, dėl kurių parlamentaras turėtų būti pašalintas. Po vieno uždaro posėdžio, kuriame dalyvavo generalinis prokuroras A.Valantinas, L.Graužinienė pasipiktino, kad konservatorius paviešino informaciją, kurios skelbti negalėjo.
Dėl didelio darbų masto J.Abromavičiaus žūties aplinkybes tirianti komisija žada prašyti Seimo pratęsti jos darbą iki pavasario sesijos pabaigos – maždaug iki liepos. Sausį komisijos darbas jau buvo pratęstas iki birželio 1 dienos.
Skaičiuoja butus
Naudodamiesi proga žurnalistai vakar A.Pocių klausinėjo apie jo butus. Laikinasis VSD vadovas neigė, kad ir Marijampolėje privatizavo tarnybinį butą. Pasak jo, tai yra dezinformacija. „Dirbdamas Marijampolėje gyvenau bute, kuris niekada nebuvo įtrauktas į jokius tarnybinių butų sąrašus. Pasielgiau taip, kaip didžioji Lietuvos gyventojų dauguma. Pagal tuomet galiojusius įstatymus butą nusipirkau”, – aiškino pareigūnas.
Seimo Audito komiteto pirmininkas Donatas Jankauskas antradienį tvirtino, kad iš Marijampolės savivaldybės gautame rašte tvirtinama, jog A.Pocius turėjo tarnybinį 4 kambarių butą.
Kadenciją bebaigiantis VSD vadovas teigė, kad privatizuoti Vilniuje tarnybinį butą jis ryžosi, nes neturi kito gyvenamojo ploto.
LŽ rašė, kad 4 kambarių tarnybinį butą sostinės Jeruzalės rajone A.Pocius privatizavo prieš kelias savaites, kai Seimas svarstė jo likimą. 128 kv. m butą jis įsigijo už 315 tūkst. litų, nors nekilnojamojo turto registro specialistai butą buvo įvertinę 480 tūkst. litų.
Vakar A.Pocius paneigė informaciją, kad dar vieną butą yra privatizavusi jo teisėja dirbanti žmona. „Mes gyvename kartu, tikrai ne atskiruose butuose”, – teigė jis.
A.Pocius taip pat tvirtino, kad jo šeima Vilniuje tikrai neturi namo. Pasak pareigūno, namą statosi ir jame gyvens jo dukra.