Anot statistikos, kone pusė visų išrašomų antibiotikų yra skiriami ir vartojami neteisingai, rašo „Mokslas ir gyvenimas”.
Viena labiausiai paplitusių klaidų – nuomonė, kad antibiotikų kursas turi trukti 10-14 dienų. Iš tikrųjų nereikia antibiotikų vartoti, kol visiškai išnyks ligos simptomai. Dažnai efekto sulaukiama po pakankamai trumpo kurso ar net vaistų išgėrus vieną kartą.
Antroji klaida – nuomonė, jog preparatus būtina keisti kas 5-7 dienas, kad mikrobai netaptų jiems atsparūs. Priešingai, efektyvų preparatą pakeitus kitu, ši rizika ne sumažėja, bet padidėja. O jeigu ligonio būklė per pirmąsias 2-3 paras negerėja, būtina nedelsiant keisti vaistus.
Mokslininkai mano, jog paseno nuomonė, kad antibiotikai yra toksiški ir silpnina imunitetą. Smarkiai perdėta ir nuomonė apie tokį pašalinį antibiotikų efektą, kaip disbakteriozė. Žarnyno mikrofloros sudėtis dėl antimikrobinių priemonių kliniškai dažniausiai nepasikeičia, jos nereikia specialiai koreguoti, praeina savaime. Jeigu, pavartojus vaistų, pasireiškia pašalinių efektų, pavyzdžiui, diarėja, preparatą reikėtų pakeisti kitu. Tačiau ir šiuo atveju mikroflorą atkuriančių vaistų nereikia.
Daugelis gydytojų mano, kad efektyviausia antibiotikus suleisti tiesiai į infekcijos židinį. Tačiau daugelis modernių preparatų reikiamą koncentraciją infekcijos pažeistuose audiniuose pasiekia ir per vidinį vartojimą. Be to, vartojant lokaliai, sunku apskaičiuoti optimalią preparato dozę. Taigi tai tinka tik odos infekcijos, konjunktyvito, vaginozės ir išorinio otito atveju.
Mokslininkai mano, kad praktikuojantys gydytojai, kovodami su tokiomis klaidomis, gali smarkiai pagerinti antimikrobinės terapijos kokybę ir saugumą.