Ornitologų teigimu, vien Lietuvos pajėgų sutramdyti Kuršių neriją siaubiančius kormoranus nepakaks.
Nors maždaug prieš keturiasdešimt metų šių plėšrių paukščių populiacijai grėsė išnykimas, Vakarų Europos šalims ėmus globoti juos, kormoranų kolonijos sparčiai išplito visoje Europoje.
Vien tik Juodkrantės perimvietėje suskaičiuota apie 3 tūkst. kormoranų lizdų, kaimyninėje Lenkijoje – 11 tūkst., Kaliningrado srityje – apie 9 tūkst.
Prancūzijoje jau imtasi kraštutinių priemonių: susirinkę žiemoti kormoranai čia masiškai šaudomi. Lietuvoje šiuos paukščius leidžiama naikinti tik žuvininkystės tvenkiniuose.
Kuršių nerijos nacionalinio parko vyresniosios biologės Jūratės Zarankaitės teigimu, vietinės kormoranų kolonijos gausos reguliavimas problemos neišspręstų, mat rudeniop Lietuvoje susirenka migruojantys kormoranai: „Viena valstybė čia nieko padaryti negali, reikia, kad kormoranų populiacijos gausos reguliavimu susirūpintų ir kitos Europos šalys”.
Kova prasidės kitąmet
Žvejų bei miškininkų nepasitenkinimas kormoranų kolonijos daroma žala sulaukė atsako. Šių metų liepos 14 dieną Aplinkos ministerija patvirtino didžiojo kormorano populiacijos gausos reguliavimo tvarkos aprašą.
Pasak J. Zarankaitės, jau praėjusių metų pavasarį buvo imtasi priemonių prieš kormoranų kolonijos didėjimą. Lizdų sukimo metu buvo pastatytos baidyklės. Šis metodas šiek tiek pagelbėjo – dalis lizdų buvo palikti. J. Zarankaitė teigia, jog intensyvesnė kova su kormoranų kolonijos gausėjimu prasidės tik kitais metais.
Užsienio patirtis
Pagrindiniai kormoranų populiacijos reguliavimo metodai yra perimti iš užsienio valstybių. Užsienyje populiaru tam tikru skysčiu apipurkšti kiaušinius – tokiu būdu sunaikinamas gemalas. Ornitologo Gedimino Gražulevičiaus teigimu, Juodkrantės perimvietei šis metodas nėra tinkamas, mat čia šie paukščiai lizdus suka 20 metrų aukštyje, o ne ant žemės, kaip kito porūšio kormoranai.
Kormorano pavojaus balsą imituojančių garso įrašų poveikis taip pat yra trumpalaikis. G. Gražulevičius pasakoja, kad paukščiai greitai pripranta prie šio garso ir nebekreipia į jį dėmesio. Ornitologas įsitikinęs, jog Juodkrantės kormoranų perimvietei labiausiai tiktų garsinės, šūvius primenančios baidymo priemonės. Kormoranams pakilus iš lizdų, jų kiaušinius puola varnos, krankliai ir net garniai. O kurį laiką nešildomas gemalas žūsta pats.
J. Zarankaitės teigimu, Europoje baidymo metodas padarė daugiau žalos, nei naudos. Išbaidyti paukščiai ėmė burtis į satelitines kolonijas, taip užimdami ir nuniokodami dar didesnį plotą. „Mums gali pasisekti, tačiau reikia kruopščiai tirti ir stebėti kormoranų koloniją”, – sako J. Zarankaitė.
Rezultatai – neprognozuojami
Ornitologai pastebi, kad paskutiniaisiais metais kormoranų kolonijos augimas stabilizavosi. „Tiesiog įsijungė savireguliacijos mechanizmas”, – sako J. Zarankaitė. Praėjusių metų tyrimai parodė, kad daug kormoranų užsikrėtę parazitais. Tai, jog iš lizdų metami jaunikliai, rodo, kad populiacijos tankumas peržengė ribą.
J. Zarankaitė įsitikinusi, kad riboti kormoranų kolonijos plitimą būtina, tačiau žmogaus įsikišimo rezultatai gali būti neprognozuojami. „Pirmiausiai reikia gerai apgalvoti ir patvirtinti kormoranų populiacijos gausos reguliavimo metodus. Šalia kormoranų peri pilkieji garniai, jūriniai ereliai bei uldukai. Ar nepakenksime šioms rūšims?” – nuogąstauja J. Zarankaitė.
Mažėja žuvies
Specialistai nesutaria, kas konkrečiai lėmė nuosprendį kormoranams. J. Zarankaitės teigimu, labiausiai kormoranų daroma žala piktinasi žvejai. „Tačiau aš didelės problemos čia nematau, juk marios – didelės, žuvies turėtų užtekti visiems”, – sako J. Zarankaitė.
Žvejai teigia pastebintys žuvies mažėjimą ir piktinasi, kad ribojama jų žvejyba ir nekreipiama dėmesio, kiek žuvies išgaudo kormoranai. „Vienas kormoranų pakilimas iš lizdų kainuoja 5 tonas žuvies. Negana to, jie griebia žuvį iš tinklų, apdrasko, būna, kad net tinklo siūlus nutraukia”, – pasakoja seniausias Neringos žvejys Alfonsas Kauneckis.
Žvejys Ričardas Kauneckis skundžiasi, kad kormoranai naikina mailių, taigi ir būsimą laimikį. Ypač suprastėjo pavasarinė žūklė. „Kur kas mažiau sugauname kuojų. Tai vietinė žuvis, čia neršia, auga”, – pasakojo R. Kauneckis.
Nyksta kitos rūšys
Tuo metu miškininkai piktinasi dėl niokojamos sengirės. Anot jų, pamatę, koks likimas ištiko šimtametes pušis, proseneliai karstuose apsiverstų.
G. Gražulevičiaus teigimu, kormoranų kolonija iš tiesų jau nuniokojo 10 hektarų miško ir tai įvyko per pastaruosius 15 metų. Tačiau kormoranų kolonijos plitimą į sengirę, kaip teigia Ekologijos instituto mokslinis bendradarbis Liutauras Raudonikis, paskatino pačių miškininkų veiksmai. „Nesuprantu, kodėl miškininkai iškirto nudžiūvusius medžius. Tokiu būdu kormoranai buvo priversti trauktis į naują teritoriją”, – sako L. Raudonikis.
Ornitologai nerimauja dėl kormoranų kolonijos įtakos kitoms rūšims. Pasak G. Gražulevičiaus, iš miško jau pasitraukė juodosios meletos. Kormoranai pamažu išstumia ir pilkuosius garnius. „Grįžę anksti pavasarį kormoranai užima visus lizdus. Ankščiau pilkųjų garnių lizdų būta apie 400, o dabar – tik 100”, – pasakoja G. Gražulevičius.
Indra Duotaitė
„Vakarų ekspresas”