Arena dar kaitina politikus

Klaipėdiečiai, kaip ir kauniečiai, klimpsta rinkdami naujos sporto arenos vietą.

Miesto politikai gina skirtingas nuomones dėl beveik 105 milijonus litų kainuosiančio objekto geografinės padėties.

Vieta parinkta

Po viešosios įstaigos „Nacionalinių projektų rengimas“ (NPR), bendrovių „Eurointegracijos projektai“ ir „Miestprojektas“ atstovų miesto vadovams pateiktų studijos rezultatų beveik visi miesto tarybos nariai pritarė statybvietei teritorijoje tarp Minijos ir Dubysos gatvių, Baltijos ir Taikos prospektų. Miesto politikai pritarė 5300 vietų arenai, kuri, reikalui esant, galėtų sutalpinti dar 2200 žiūrovų daugiau.

Siūlo peržiūrėti

Bandantis siūlyti kitą vietą arenai statyti naujasis tarybos narys ir savivaldybės Strateginės plėtros komiteto narys Rimantas Cibauskas nemano, kad peržiūrėti vietą yra per vėlu. Didelis krepšinio entuziastas įsitikinęs, jog galima atlikti dar vieną arenos studiją, jei alternatyva kainuotų daug pigiau nei priimtasis variantas.

R.Cibauskas „Klaipėdai“ teigė, jog yra įsitikinęs, kad statant areną miesto rytiniame pakraštyje, plote tarp Tilžės gatvės ir Vilniaus plento, daug mažiau lėšų surytų automobilių stovėjimo vietų įrengimas. Tenka net stebėtis, kad 2600 automobilių aikštelės suris daugiau nei pusę arenos sąmatos – apie 56 milijonus litų.

Patogu kaimynams

R.Cibauskas abiem rankomis yra už savo variantą todėl, kad į rytinėje miesto dalyje būsiančią areną patogu būtų atvykti aplinkinių rajonų gyventojams, Gargždų, Šilutės, Kretingos, Palangos miestelėnams. Prieš ir po svarbių varžybų mieste nekiltų automobilių spūsčių. O ir vietos automobiliams statyti čia būtų apstu.

Sumažins kaštus

Vakar miesto vicemerė Judita Simonavičiūtė sakė, kad nereikia būgštauti nei dėl 105, nei dėl 56 milijonų.

„Šiuo metu studijuojami du automobilių aikštelių – antžeminės ir požeminės – variantai, – sakė vicemerė. – Atlikus studiją bus pasirinktas pigesnis variantas.“

Anot jos, greičiausiai bus pasirinkta pigesnė – antžeminė – aikštelė. J.Simonavičiūtė jau vakar sakė, kad arenos statybos kaštai atpigs iki 50-60 milijonų.

Šaukštai po pietų

Kalbėdama apie dėl vietos prieštaraujančius politikus, vicemerė teigė, kad jau šaukštai po pietų: „Nebe šios dienos klausimas, atgal nebesigręšime. Juolab kad naujasis miesto tarybos narys R.Cibauskas apie konkrečią alternatyvią vietą nieko nekalba“. Vicemerė teigė, kad miesto vadovai jau kreipėsi į Vyriausybę dėl žemės.

„Gal politikai eskaluoja vietos klausimą dėl nežinojimo arba nekompetencijos“, – svarstė J.Simonavičiūtė.

Vadovė sakė, kad šia arena nesibaigs sporto bazių statyba. Tegul dideli sporto patriotai pradeda studijas dėl kitų reikalingų miestui sporto objektų.

„Kol susiruoš, praeis kokie penkeri metai“, – sakė J.Simonavičiūtė.

Buvo trys vietos

Vicemerė Judita Simonavičiūtė kiek anksčiau teigė, kad miestas galėjo arenai statyti pasirinkti tik tris vietas: vasaros estrados vietoje, numatytoje ir pietinėje miesto dalyje.

„Mes negalime arenos statyti už miesto ribų“, – tąkart sakė J.Simonavičiūtė R.Cibauskui.

Ką darytume?

Kodėl krepšinio arenos klausimus sprendžiame lyg per gaisrą? Lietuvai rengti 2011 metų Europos čempionatą buvo patikėta 2004-aisiais. Mūsų šalis norėjo jį rengti bent dvejais metais anksčiau. Nežinia, ką šiandien darytume, jei geriausieji Senojo žemyno krepšininkai į Klaipėdą atvykti ruoštųsi už dvejų metų.

Pradžia – 2004-aisiais

Dar baigiantis 2004-iesiems uostamiesčio savivaldybės vadovai ir architektai pradėjo intensyviai ruoštis naujos sporto arenos statybai.

Bendrovė „Vakarų projektai“ rengė teritorijos, kurioje stovės krepšinio arena, detalųjį planą.

Bendrovės vadovė Zita Jatkauskienė 2005-ųjų sausį teigė, kad detaliojo plano rengimas įveikė pusę kelio: baigiama suformuoti bendra teritorijos koncepcija.

Z.Jatkauskienė 2005-aisiais vylėsi, kad jau tų metų balandžio mėnesį detalusis planas bus parengtas ir patvirtintas, po to prasidės statinio projektavimas.

Kiti terminai

Klaipėdiečiams buvo žadama, kad krepšinio arenos statybos pradžia greičiausiai bus 2006 metai, darbus planuojama baigti iki 2008-ųjų. Arenos statybos sąmata būtų nuo 25 iki 35 mln. litų.

Tad ką veikėme dvejus metus? Ar nepanašūs klaipėdiečių vargai, kaip ir kauniečių?

Kaunas juokina

Kauno politikai ir krepšinio specialistai niekaip neapsisprendžia, kur kelti krepšinio arenos mūrus. Laikinoji sostinė dar labiau juokina ir stebina žinant tai, kad areną Kaune buvo nuspręsta statyti prieš devynerius metus – 1998-aisiais. Per visą šį laiką Lietuvos gyventojai girdėjo įvairių gandų ir pažadų, bet statybos taip ir neprasidėjo.

Tuo linksmybės Kaune nesibaigė. Paskutinis anekdotas, pasiekęs Kauno sporto mėgėjus, buvo prancūzų kompanijos „Bouygues Batiment International“ įkainiai. Galutinė arenos statybų kaina – 141 mln. eurų (maždaug 486 mln. litų).

Tokia pinigų suma nepatiko nei Kauno merui Andriui Kupčinskui, nei Lietuvos Premjerui Gediminui Kirkilui, tačiau jei tektų atsisakyti prancūzų pasiūlymo, Kaunas turėtų sumokėti milijoną eurų (maždaug 3,45 mln. litų) netesybų.

Keli variantai

Uostamiestis liepsningų diskusijų išvengė, nebuvo itin suinteresuotų žmonių grupių, tačiau laiką irgi sėkmingai „marinavome“.

Priminsime, kad NPR, bendrovių „Eurointegracijos projektai“ ir „Miestprojektas“ atstovai miesto vadovams pateikė tris arenos variantus. Pagal visus juos numatyta 5300 vietų stacionarinės tribūnos. Tyrėjai ir miesto tarybos nariai buvo už projektą, pagal kurį sporto arena būtų tarsi su priestatu, kuriame galėtų treniruotis įvairių sporto šakų atstovai.

Pagal pirmąjį variantą (kainuotų 104 mln. 290 tūkst. litų) arena būtų be priestato, pagal trečiąjį automobiliams būtų įrengta kelių aukštų automobilių stovėjimo aikštelė ir daug didesnis priestatas. Tačiau ir kaina tuomet šokteltų net iki 133 milijonų 80 tūkstančių litų.

Reikės mažiau pinigų

Jei nauja arenos statybos sąmata būtų 50-60 milijonų – tikrai daug pigiau nei 105 ar 133 milijonai.

J.Simonavičiūtė dėl pirmųjų skaičių lengviau atsiduso, nes miesto vadovams būtų tekę gerokai pasukti galvas, iš kur gauti tiek pinigų.

„Iš valstybės tikimės gauti apie 40 milijonų litų, – sakė vicemerė. – likusią sumą turėsime rasti patys“.

Sukrutome prispirti

Dėl Europos čempionato nesikankino tik vilniečiai. Jie turi visus reikalavimus atitinkančią „Siemens“ areną, be atgarsių sporto areną baigia rengti šiauliečiai, pradeda statyti panevėžiečiai.

Klaipėdą išjudino naujos tarybos nariai ir iš po kojų slystantis laikas.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Statyba su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.