Už grasinimus buvusiam prezidentui Rolandui Paksui nuteisto verslininko Jurijaus Borisovo skundą gavęs Europos žmogaus teisių teismas pateikė klausimą Lietuvos Vyriausybei.
Teismas domisi, ar nebuvo pažeista Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnyje įtvirtinta pareiškėjo teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą proceso dėl pareiškėjo išsiuntimo iš Lietuvos kontekste.
Pasak Teisingumo ministerijos, šiuo požiūriu yra reikšmingas tariamas tęstinis pareiškėjo situacijos netikrumas, atsižvelgiant į tai, kad 2004 metų sausio 9 dieną Migracijos departamento pradėtas procesas dėl pareiškėjo išsiuntimo iš Lietuvos iki šiol nėra pasibaigęs.
Šiuo metu administracinė byla dėl Rusijos piliečio J.Borisovo išsiuntimo iš Lietuvos ją nagrinėjančio Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 metų balandžio 23 dienos nutartimi buvo sustabdyta, kol savo sprendimą analogiškose bylose priims Konstitucinis Teismas.
Konstitucinis Teismas kaip tgik antradienį išaiškino, kad Valstybės tarnybos paslapčių įstatymas ir Administracinių bylų teisenos įstatymas neprieštarauja Konstitucijai.
Teisingumo ministerija daro prielaidą, kad pareiškėjo skundus dėl tariamų kitų Konvencijos 6 (teisė į teisingą bylos nagrinėjimą), 7 (nėra bausmės be įstatymo), 10 (saviraiškos laisvė), 13 (teisė į veiksmingą teisinės gynybos priemonę), 14 (diskriminacijos dėl naudojimosi Konvencijos pripažintomis teisėmis ir laisvėmis uždraudimas) straipsnių pažeidimų teismas, remdamasis Konvencijoje nustatytais nepriimtinumo kriterijais, atmes, nes dėl jų klausimų
Vyriausybei nebuvo pateikta.
J.Borisovo skundas yra vienas iš 300, kuriuos per metus Europos žmogaus teisių teismas gauna iš Lietuvos ir vienas iš 50-ties tūkstančių, gaunamų iš visų kitų valstybių.
Per 2002 metų prezidento rinkimus J.Borisovo vadovaujama sraigtasparnių remonto bendrovė „Avia Baltika” skyrė R.Pakso kampanijai 1,2 mln. litų. Šalies vadovu tapęs R.Paksas 2003 metų balandį išimties tvarka suteikė savo finansiniam rėmėjui Lietuvos pilietybę.
Tokį žingsnį Konstitucinis Teismas įvertino kaip atlygį už paramą per rinkimus ir panaikino sprendimą dėl pilietybės suteikimo.
Išsiųsti J.Borisovą iš Lietuvos nuo 2004-ųjų mėgina Migracijos departamentas, remdamasis Valstybės saugumo departamento surinkta medžiaga. Joje teigiama, kad šis verslininkas siekė destabilizuoti politinę padėtį Lietuvoje, daryti įtaką politiniam gyvenimui, šantažavo ir grasino tuometiniam prezidentui R.Paksui.
2005-ųjų gruodžio 19 dieną, kada teismas įpareigojo migracijos pareigūnus išduoti leidimą J.Borisovui gyventi Lietuvoje, teismo sprendime buvo rašoma, kad išsiuntus jį iš Lietuvos būtų nepagrįstai apribotos Rusijos piliečio teisės į asmeninį ir šeimyninį gyvenimą, jo vaikų teisė būti neatskirtiems nuo tėvo.
Teismo sprendime buvo teigiama, kad šis Rusijos pilietis Lietuvoje turi nekilnojamojo turto, gauna lėšų iš teisėto pragyvenimo šaltinio, čia gyvena jo žmona, nepilnametė dukra, o sūnus tarnavo Lietuvos kariuomenėje.
Trečiuoju asmeniu byloje dabar įtrauktas ir Valstybės saugumo departamentas (VSD).
VSD į bylą įtrauktas pasikeitus Užsieniečių teisinės padėties Lietuvoje įstatymui – nuo šiol dėl bet kurio asmens išsiuntimo iš Lietuvos į teismą turi kreiptis VSD. Iki tol į teismą dėl asmens išsiuntimo kreipdavosi Migracijos departamentas.