Trečią kartą bonsų entuziasto alytiškio Kęstučio Ptakausko dėka Dzūkijos sostinėje vyko III tarptautinė bonsų ir suiseki (akmenų meno) paroda.
Kadangi kaskart paroda sukeldavo didžiulį susidomėjimą ir sutraukdavo būrius lankytojų ne tik iš mūsų šalies, bet ir ir iš Vokietijos, Latvijos, Lenkijos, Rusijos, kitų šalių, šiais metais kartu buvo surengtas ir I japonų meno festivalis. Pristatyta net 15 tradicinių Japonijos meno šakų.
Kaip ir per ankstesnes parodas, šį kartą daugiausia vietos ir dėmesio buvo skirta bonsams. Apie 200 nykštukinių medelių į Alytų suvežė 80 pačių garsiausių Europos ir Japonijos meistrų. Lankytojai galėjo ne tik pasigėrėti tobulai sumažintais natūraliai gamtoje augančiais medžiais, bet ir pajusti laiko tėkmę, nes bonsai formuojami ištisus dešimtmečius. Jei tai tampa giminės pomėgiu – netgi šimtmečius. Seniausias parodoje eksponuotas medelis – eglė, kuriai 280 metų.
Nebuvo abejingų ir žvelgiančių į susiseki. Jei bonsus suformuoja žmogaus rankos, tai šiame mene žmogaus prisilietimas minimalus. Suiseki meistras tik nuvalo akmenį ir padeda jį taip, kad geriausiai atsiskleistų jo grožis, primenantis gamtos peizažą.
Tekančios šalies menų festivalis buvo organizuotas taip, kad lankytojas galėtų susipažinti su kuo įvairesne meno dirbinių atlikimo technikomis ir geriau pajustų Japonijos kultūros dvasią.
Buvo galima ne tik išvysti arbatos gėrimo ritualą, bei dalyvauti jame, bet ir įsigyti kokybiškų arbatžolių, supakuotų į dailias dėžutes; ne tik pamatyti kardų kolekciją, bet ir stebėti, kaip kardų kalimo meistras Kunichara Kawachi, padedamas penkių mokinių, iš Japonijos atsivežta kalvystės įranga nukaldina samurajaus kardą.
Vaikų dėmesį iš karto prikaustydavo Japonijos ambasados dovana – labai brangių japoniškų lėlių paroda. Šioje šalyje kovo pradžioje netgi švenčiama Lėlių šventė. Aprengtos prabangiais drabužiais lėlės perduodamos iš kartos į kartą kaip vertinga brangenybė.
Moterys ilgėliau stabtelėdavo prie šimtus tūkstančių JAV dolerių kainuojančios kimono kolekcijos.
Ketinantieji patys pradėti auginti bonsus, atidžiai klausėsi meistrų patarimų ir stebėjo, kaip neišvaizdus medelis įgudusiose rankose tampa meno kūriniu. Lankytojus domino senovinių japoniškų degtukų dėžučių etikečių kolekcija, tapybos ir skulptūros ekspozicijos.
Visas keturias festivalio dienas buvo skaitomos paskaitas apie japonų mąstymo, gyvenimo būdą, demonstruojami menai. Kiekvienas galėjo pasirinkti jį labiausiai dominančią sritį – kaligrafiją, sumi-e, origami, ikebaną, kendo. Du vakarus koncertavo Japonijos muzikinis kolektyvas „Tsugaru Syamisen”.