Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Česlovas Jokūbauskas pareiškė, kad jo atleidimas neteisėtas
Prezidentas Valdas Adamkus, kreipęsis į Seimą dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (AT) Civilinių bylų skyriaus pirmininko Česlovo Jokūbausko atleidimo iš skyriaus vadovo pareigų pasibaigus įgaliojimų laikui, susidūrė su netikėta kliūtimi. Teisėjas staiga prabilo, kad jo atleidimas neteisėtas, nes į pirmininko pareigas Seimas jį paskyrė iki 2020-ųjų, kai šiam sukaks 65-eri.
Dėl Č.Jokūbausko atleidimo ir naujos AT Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Janinos Stripeikienės paskyrimo Seimas turėjo apsispręsti ketvirtadienį.
Postą gina pažymėjimu
Antradienį AT Civilinių bylų skyriui vadovaujantis Č.Jokūbauskas raštu kreipėsi į Seimą ir pranešė apie jo skyrimo skyriaus vadovu aplinkybes.
Teisėjas teigia, kad jį dar 1994-ųjų pabaigoje paskyrė Seimas, o šiam tuo metu vadovavo Česlovas Juršėnas.
„Man Seimo pirmininkas įteikė pažymėjimą, kuriame nurodyta, kad esu paskirtas iki 2020-ųjų lapkričio, – sakė Č.Jokūbauskas. – Po kiek laiko buvo priimtas ir specialus įstatymas – Aukščiausiojo Teismo statutas, kuriame taip pat pasakyta, kad AT teisėjai ir skyrių pirmininkai skiriami iki 65 metų amžiaus, vadinasi, dirbti turėčiau dar 13 metų. Dabar mane teikia atleisti esą pasibaigus įgaliojimams, tačiau teisės normos sako kitaip – mano įgaliojimai nepasibaigę.”
Civilinių bylų skyriaus vadovas teigia esąs oficialus skyriaus vadovas, todėl prezidentas esą neturėjo jokios teisės kreiptis į Seimą dėl jo atleidimo ir naujojo skyriaus pirmininko skyrimo. „Noriu, kad būtų išgirsti mano teisiniai argumentai, – DELFI sakė Č.Jokūbauskas. – Esame teisinė valstybė, todėl Seimas negali nurodyti atleidimo iš pareigų pagrindo, kurio nėra. Ar galima Seimo nutarimu įveikti įstatymo galią? Yra įstatymai, reikia jų laikytis.”
Civilinių bylų skyriaus vadovas sako nesilaikąs įsikabinęs į pirmininko kėdę, tačiau norįs, jog valdžia laikytųsi įstatymų. „Visi turime būti teisingi, – sakė jis. – Jei kažkam netinku – pasakykite, aš galiu pats pasitraukti, juk iš teismo neišeičiau, toliau likčiau dirbti teisėju.”
Neturi ką pasakyti
Ketvirtadienį, kai Seime bus svarstomas Civilinių bylų skyriaus pirmininko atleidimo klausimas, Č.Jokūbauskas nepakviestas į tribūną, todėl teisėjas teigia nusprendęs savo argumentus išdėstyti Seimo nariams raštu. Apie juos teisėjas žadėjo pranešti ir prezidentui.
Jis pabrėžė, kad net Konstitucinis Teismas yra pasakęs, kad „terminų kaitaliojimas negalimas”, o tie pirmininkai, kurie buvo paskirti, turi išdirbti iki kadencijos pabaigos – anksčiau negali būti atleisti.
Prezidento patarėjas teisės klausimais Česlovas Atkočaitis apie kilusį ginčą atsisakė kalbėtis. „Neturiu ką pasakyti”, – tepasakė patarėjas.
51 metų Č.Jokūbauskas AT dirba nuo 1990 metų sausio, nuo 1995 metų eina Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigas. Jis buvo naujojo Teismų įstatymo, kitų įstatymų projektų darbo grupių narys, ilgametis Teismų ir Teisėjų tarybos narys.
Prezidento patarėja teisės klausimais Aušra Rauličkytė teigia, kad dar 1994-ųjų pabaigoje tuometinio prezidento Algirdo Mykolo Brazausko pasirašytas dekretas, kuriuo Č.Jokūbauskas Civilinių bylų skyriaus pirmininku skiriamas devyneriems metams. „Manau, Seime neturėtų kilti problemų dėl Č.Jokūbausko atleidimo, nes jis turi tik pažymėjimą, kuriuo jį Seimas paskyrė iki 2020-ųjų metų”, – sakė A.Rauličkytė.
AT statuto dar nebuvo
Piliečių santalkos tarybos narys Darius Kuolys sako, kad AT Civilinių bylų skyriaus pirmininko Č.Jokūbausko pareiškimas yra akibrokštas ir parlamentui, ir visuomenei. Pirmininkas klaidina ir prezidentą, ir parlamentą, ir visuomenę. Teismų įstatymas, anot D. Kuolio, labai aiškiai apibrėžia teismų administratorių kadenciją. Teisėjų įgaliojimai skiriasi nuo administracinių įgaliojimų. Pašnekovas teigė, kad Č.Jokūbauskas buvo paskirtas į šias pareigas 1994 metais LR Seimo nutarimu, nenustatant jokio termino, remiantis Konstitucija. Ir dabartinis pirmininko pareiškimas, neva jis buvo paskirtas eiti pareigas konkrečiam terminui, iki 65 metų – yra netiesa.
„Teko tuo pasidomėti, susirasti Seimo nutarimą. Nutarime joks terminas neminimas. Tiesa yra tai, kad 1994 metais dar nebuvo AT statuto, kuriuo ponas Č.Jokūbauskas dabartiniame pareiškime remiasi. Tai ydingas, visuomenę klaidinantis pareiškimas”, – piktinosi D. Kuolys. Jis pabrėžė, kad AT statutas buvo priimtas vėliau ir jame iš tiesų kalbama, kad teisėjai ir skyrių pirmininkai skiriami iki 65 metų. „Ponas Jokūbauskas savavališkai interpretavo šią nuostatą”, – sakė vienas Piliečių santalkos steigėjų. Teismų įstatymas yra viršesnis už AT statutą, ir jis labai aiškiai nustato kadenciją. Pagal jį (šį įstatymą) Č.Jokūbausko kadencija baigėsi 2005 m. vasarą.
Klaidinama visuomenė
„Klaidinti visuomenės nedera. Taip pat nedera demonstruoti teisinį neraštingumą tyčia ar ne painiojant teisėjo ir administracinius įgaliojimus”, – sakė D.Kuolys.
Jis tokį akibrokštą palygino su prezidento ar Seimo noru tęsti darbą, nors įstatymo numatytas laikas jau pasibaigęs. „Vertinu tai kaip spjūvį į civilizuotą valstybę. Tai teisinės valstybės susitarimo laužymas, – piktinosi D.Kuolys. – Manau, kad negarbingo, įžeidžiančio elgesio su tautos atstovybe pavyzdį davė Arvydas Pocius. Jokūbauskas remiasi A.Pociaus sukaupta patirtimi.”
D.Kuolys sakė, kad reikia vieną kartą baigti klaidinti visuomenę, parodyti politinę valią. Praėjo dveji metai nuo to laiko, kai Civilinių bylų skyriaus pirmininkas turėjo baigti savo kadenciją. „Seimas nereagavo, nė vienas Seimo pirmininkas nieko nesakė, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas tylėjo. Č.Jokūbauskas savo pareiškimu dar iškvailino ir savo kolegas – visą Teisėjų tarybą, kuri yra pripažinusi, kad pirmininko kadencija baigėsi prieš dvejus metus.”
Neetiškas elgesys
Iš tikrųjų dar 2007 metų sausio mėnesį Teisėjų taryba patarė prezidentui teikti siūlymą Seimui skirti AT Civilinių bylų skyriaus pirmininke Janiną Stripeikienę. Todėl prezidentas vasario 19 dieną kreipėsi į Teisėjų tarybą patarimo dėl teikimo Seimui atleisti iš pareigų Č.Jokūbauską. Šis pats dalyvavo tarybos posėdyje ir atsisveikindamas padėkojo kolegoms už bendrą darbą. Č.Jokūbauskas tada neužsiminė apie jokius „teisinius argumentus”. Dabar juos ūmai prisiminęs, kai prasidėjo atleidimo ir skyrimo procedūra, teisėjas neetiškai pasielgė ir prezidento, ir Seimo, ir Teisėjų tarybos bei Aukščiausiojo Teismo teisėjos J.Stripeikienės atžvilgiu. Kas išsrėbs šią košę?