Nežiniai vis dar gaubiant Kaliningrado srities lietuvių verslo klubo prezidento, statybų bendrovės „Rosslitstroj” vadovo Stanislovo Juciaus dingimą, „Vakarų ekspresas” spausdina dar vieno Kaliningrade dirbančio Vakarų Lietuvos verslininko liudijimą apie tamsiąją šio Rusijos regiono gyvenimo pusę.
Statybų verslu užsiiminėjantis, tačiau veiklą dėl šešėlinio pasaulio spaudimo Kaliningrade žadantis nutraukti verslininkas (vardas ir pavardė redakcijai žinomi) pritaria uostamiesčio bendrovės „Artvė” vadovo Viktoro Petraičio mintims, publikuotoms gegužės 5 dienos „Vakarų ekspreso” numeryje. V. Petraitis teigė, jog pastaruoju metu į Kaliningradą plūsta ne tik milžiniški pinigų srautai, bet ir brutalių veiksmų nesibodinčios kriminalinės struktūros iš didžiosios Rusijos.
Penkeri fantastiški metai
Pokalbininkas pasakojo verslą Kaliningrade pradėjęs 1993-iųjų rugsėjį, „užsikabinęs” už viename šalies laikraščių išspausdinto skelbimo, kuriuo buvo ieškoma santechnikų dirbti Kaliningrade.
„Išvykome su 10 žmonių komanda – Lietuvoje tuo metu šioje srityje buvo visiškas štilis. Dirbome kaip subrangovai renovuojamame „Jantarenergo” bendrabutyje, pasamdyti vieno lietuvio, turėjusio plačius ryšius Kaliningrade. Vėliau iškilus konfliktams tarp mus pasamdžiusio asmens, energetikai panoro pasirašyti tiesioginį kontraktą su mumis. Užsitarnavus gerų specialistų vardą, išaugo užsakymų skaičius, išplėtėme specializaciją – pradėjome statyti pastatus nuo pamatų iki raktų. Kompanijoje dirbo 120 žmonių”, – apie verslo pradžią pasakojo vyriškis.
Pagrindiniais bendrovės užsakovais tapo minėtoji „Jantarenergo” ir Kaliningrado muitinė. Su pastarosios vadovais lietuvis užmezgė ypač glaudžius ryšius, ir jo firma tapo pagrindiniu rangovu beveik visuose objektuose – mažą dalį konkursų buvo leidžiama laimėti kitoms įmonėms, kad neprikibtų revizijos. Pokalbininkas neslėpė, kad tokią sėkmę lėmė ir vadinamasis „otkatas”. Jo dydį nusistatydavo patys muitininkai – lietuvis surašydavo realią sąmatą, užsakovai ją padidindavo tiek, kad nekristų į akis tikrintojams, ir padidintą sumą pasidalindavo perpus. Kad tikrintojai nepriekabiautų, muitininkai po kiek laiko dar paprašė užregistruoti įmonę Kaliningrade – iki tol kontraktai buvo pasirašomi su Lietuvoje registruota įmone.
„Abipusis pasitikėjimas buvo didžiulis. Pavyzdžiui, vienų Naujųjų metų išvakarėse skambina man iš muitinės ir sako – gal galima tau pervesti porą šimtų tūkstančių, darbus atliksi kitąmet. Infliacija tuo metu siekė apie 30-40 procentų. Po pusmečio pradėtų darbų aktus rašėme pagal esamas kainas – be jokių problemų pervedė trūkstamus pinigus iš kito objekto sąskaitos”, – pasakojo verslininkas.
Anot jo, toks fantastiškas laikotarpis baigėsi 1998-aisiais, kilus Rusijos krizei. Užsakovai nebegalėjo atsiskaityti už atliktus darbus, teko iš darbo atleisti apie 80 žmonių, nuostoliai siekė apie 1,5 mln. Litų. Padėtį labai sunkino ir milžinišką spaudimą ėmę daryti Lietuvos biurokratai.
Lūžis – narystė ES
Po keleto metų lietuviui pavyko už dalį skolų iš „Jantarenergo” gauti nebaigtą rekonstruoti bendrabutį viename iš Kaliningrado srities miestų. Taip jis praėjo verstis gyvenamojo būsto statybomis.
„Jau tuo metu pradėjome jausti besikeičiantį požiūrį į lietuvių verslininkus. Dar didesnis priešiškumas atsirado Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą. Mano atveju visi trukdžiai prasidėjo dėl konkurencijos, kurią sudarėme caru besijaučiančiam miesto merui netiesiogiai priklausančiai statybos firmai. Institucijos pradėjo kelti įvairius reikalavimus – draudžia prisijungti prie šilumos tinklų, reikalauja pastatyti atskirą katilinę, be priežasčių atjungia elektros energiją, daro kitokias kliūtis, kad tik nebūtų galima oficialiai pradėti eksploatuoti namo. Už 120 000 JAV dolerių pastatėme tą katilinę – vis tiek neleidžia „priduoti” daugiabučio”, – sakė pokalbininkas.
Pasak jo, korupcija Kaliningrade lydi kiekviename žingsnyje. Pavyzdžiui, patys valdininkai ragina jiems tiesiog susimokėti ir pradėti daugiabučio statybas be leidimo, nes visų procedūrų tvarkymas užtruktų ne mažiau kaip trejus metus.
„Tačiau net ir kyšiai negarantuoja, kad juos paėmę valdininkai padarys tai, ką žadėjo. Gana dažnai tiesiog konstatuojama – „atleisk, nepavyko”, tačiau kartu paprašoma sumokėti daugiau. Taip ir vaikštai nuolat ant ašmenų – neduoti kyšio negali, tačiau ir davęs negali ramiai dirbti – baisu, kad kas nors nutiks statybose, kils koks skandalas” – sako verslininkas, pabrėžiantis, kad Kaliningrade sutiko ir daug nuostabių žmonių, kurie padeda be jokių kyšių.
Išstūmė kriminalinis pasaulis
Verslininkas pasakoja, kad jo situacija tapo itin sudėtinga, kai susidūrė su nuolatiniu šešėlinio pasaulio spaudimu.
„Vienas klientas pasisiūlė su savo uošvio pagalba padėti išspręsti keletą biurokratinių problemų. Vieną išsprendė, kitą – ne, nors buvo paėmęs pinigus. Po kurio laiko biure pasirodė penki „mulai” ir informavo mane, kad nesusitvarkau su savo reikalais. Paklausęs, koks gi čia jų reikalas, kaip man sekasi, blefuodamas dar pasakiau, kad turiu tvirtą užnugarį ir geriau manęs neliesti”, – pasakojo pokalbininkas.
Išsiaiškinti, su kuo teko susidurti, lietuviui padėjo Finansinių nusikaltimų tarnyboje dirbantis vyriškis, kuriam verslininkas pardavė butą tik už trečdalį realios jo vertės. Paaiškėjo, kad spaudimą pradėjo daryti teistas muitininkas, kiti svečiai buvo sėdėję kalėjime už smurtinius nusikaltimus. Verslininkui pavyko išsiaiškinti ir tai, kad su ta grupe susidėjo ir jo buhalterė – buvusi KGB šnipė.
„Nepasidavus moraliniam spaudimui, „geradarys” pirkėjas pradėjo mane nuolat neva geranoriškai informuoti, kad jis girdėjęs, jog užgrius tokia ir tokia inspekcija. Jo žodžiai greitai išsipildydavo. Šiaip ne taip pavykdavo „atsišaudyti”, tačiau kai eilinį kartą perspėjo, kad jau man pačiam gali būti pakišta atitinkamų daiktų ir aš galiu atsisėsti, nusprendžiau nelaukti šios pranašystės išsipildymo”, – sakė vyriškis.
Kaliningrade lietuvis nebesilanko nuo praėjusių metų vasario. Baigti visus reikalus patikėjo broliui, kuris irgi laukia nesulaukia, kada galės palikti Rusiją. Pokalbininkas sakė pradėjęs derybas dėl savo įmonės pardavimo vienam rusui, tačiau šis siūlo labai mažą kainą. Vis dėlto lietuvis linksta priimti ir šį pasiūlymą, nes jokių perspektyvų Kaliningrade nebemato.
Pelninga veikla – neilgai
Svarstydamas apie Lietuvių verslo klubo prezidento, statybų bendrovės „Rosslitstroj” vadovo S. Juciaus dingimo priežastis pokalbininkas atmeta versijas, kad jis galėjo tapti paprastų banditėlių auka.
„Esu susidūręs ir su pačia primityviausia reketo forma. Tinkuotojas neatliko viso jam skirto darbo ir negavo pinigų – mano kabinete pasirodė du pistoletais ginkluoti tamsaus gymio vyriškiai. Net dėl 300 dolerių nesibodima imtis tokių priemonių. Tačiau nemanau, kad Jucius būtų galėjęs nukentėti dėl panašių priežasčių. Jis buvo žinomas žmogus. Man iškart buvo patarta – nori dirbti Kaliningrade, turėk „stogą” aukščiausiose struktūrose. Galbūt Jucius perlipo kažkam per galvas ir jį buvo nutarta pašalinti. Gali būti, kad prie jo dingimo prisidėjo ir vietiniai jo partneriai”, – svarstė pokalbininkas.
Jis įsitikinęs, kad sėkminga ir pelninga užsienio verslininkų veikla Kaliningrade ilgai tęstis negali – ją anksčiau ar vėliau pastebės atitinkamos struktūros ir pradės savo spaudimą. Iniciatyvą taip pat labai dažnai nužudo korupcijos liūne paskendusi biurokratija.
„Nemažai srityje norinčių pradėti savo verslą užsieniečių palaidoja savo viltis dar tik susidūrę su biurokratais. Vienas lenkų verslininkas ketino statyti didelę žuvies perdirbimo gamyklą – turėjo sklypą, beveik visus dokumentus, buvome sutarę dėl statybos darbų. Tačiau didėjant biurokratiniam spaudimui jis atsisakė savo planų ir nusprendė investuoti Ukrainoje”, – pasakojo verslininkas.